Parodos „Romantizmo amžius“ atidaryme – ir prezidentas G. Nausėda su pirmąja šalies ponia D. Nausėdiene

Trečiadienį meno pažinimo centre kviestinė publika pirmoji galėjo įvertinti naują parodą. Į „Romantizmo amžių“ žengė prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, politikas, visuomenės veikėjas Artūras Zuokas, verslininkai Danguolė ir Viktoras Butkai, ekonomistas Nerijus Mačiulis, prof. Vytautas Landsbergis, žurnalistas Edmundas Jakilaitis ir kiti garbūs svečiai.

Parodos lankytojai išvydo žymiausių tuo metu Lietuvoje kūrusių menininkų – Ferdinando Ruščico, Pranciškaus Smuglevičiaus, Edvardo Mato Riomerio, Kazimiero Alchimavičiaus, Juozapo Oleškevičiaus, Alberto Žameto kūrinius. Pristatyti ir iki šiol mažai žinomų autorių darbai.

Visi, nuo kitos savaitės apsilankę parodoje, galės pamatyti Lietuvos tapytojų, grafikų, skulptorių kūrinius, taip pat lituanistine tema sukurtus užsienio dailininkų darbus. Ypač daug dėmesio skirta grafikai ir knygų iliustracijoms, parodančioms neatsiejamą dailės ir literatūros ryšį, kai meno kūriniai pradėjo plisti per spaudą ir tapo pasiekiami įvairiems visuomenės sluoksniams.

Pasak parodos kuratorės Rūtos Janonienės, dauguma XIX a. Lietuvos dailininkų priklausė smulkiajai aristokratijai, todėl dvarų aplinkos motyvai gana dažni jų kūriniuose. „Žinoma, to meto kūryboje atsispindėjo ir politinės-visuomeninės santvarkos kontekstas. XIX a. dailė ieškojo įkvepiančių pavyzdžių, herojiškų figūrų, kurios atitiktų romantizmo epochos didvyrio paveikslą. Jais dažnai tapdavo riteriški nobiliteto atstovai, atliekantys pareigą ir ginantys savo šalį kardu. Kita vertus, XIX a. atsigręžiama ir į valstiečius, kurių išlaisvinimas iš baudžiavos, jų patriotiškas nusiteikimas buvo suvokiamas kaip vienas iš valstybingumo išlaikymo garantų jau nuo Tado Kosciuškos sukilimo 1794 metais“, – pasakojo parodos kuratorė. Šią idėją perteikia parodoje eksponuojamas P. Smuglevičiaus tapybos darbas „Krokuviečiai karčemoje“.