Parolimpinis čempionas M. Bilius: „Kartais džiaugiuosi, kad papuoliau į tą avariją“
Šį sekmadienį Žiemos olimpinių žaidynių proga TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ dėmesys bus skiriamas čempionams. Tačiau čempionams ne tik arenose, bet ir gyvenime. Įkvepiančią istoriją bei įžvalgas apie parolimpinį sportą atskleis aukso medalininkas bei Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
Nuo komos iki aukso
Nelaimė M. Biliui nutiko Kalifornijos valstijoje, kur vyras tuo metu gyveno jau aštuonerius metus: važiuojant žaisti boulingo į automobilį trenkėsi girtas vairuotojas. Mindaugas atsibudo tik po 14-os dienų komos – jam buvo lūžę 27 kaulai 58-iose vietose, o gydytojai prognozavo vos dešimties procentų tikimybę išgyventi.
Iki avarijos buvau visai kitas žmogus. Dabar esu daug laimingesnis.
„Man labai pasisekė, kad papuoliau į puikią ligoninę, o ir medicina Jungtinėse Amerikos Valstijoje – ypač aukšto lygio. Kitaip gal būtų pasibaigę blogiau“, – pastebi vyras. Vis dėlto sportininkas nesigaili to, kas nutiko. „Iki avarijos buvau visai kitas žmogus. Dabar esu daug laimingesnis. Ir dabar žinau, kaip šita laime dalytis su kitais“, – šypsosi nuoširdumu spinduliuojantis sportininkas.
Išgydė sportas ir grįžimas į Lietuvą
Mindaugo istorija gali tapti pavyzdžiu visiems, patekusiems į panašią nelaimę. „Pradžioje visiškai nevaldžiau ir nejaučiau vienos kojos. Ją turėdavau tiesiog prisirišti. Tik gydytojams pradėjus svarstyti, kad gal reiktų ją pašalinti, galbūt pasąmoningai, iš baimės netrukus pajudinau pirštus. Tačiau tai buvo tik pradžia – po tokių traumų, norint, kad kūnas vėl funkcionuotų, privalai kasdien atlikti labai sunkius, labai specifinius pratimus. Idėja vėl sportuoti, vėl siekti rezultatų buvo turbūt didžiausia motyvacija kasdien stengtis ir treniruotis: kitaip turbūt būčiau pasidavęs. Ir tai aktualu ne tik mano istorijoje – žinau, kad sportas ištraukia labai daug žmonių, atsidūrusių panašioje nelaimėje.“
Dar viena priežastis, padėjusi vyrui pasveikti – sugrįžimas į Lietuvą. „Po nelaimės parvažiavau į vietą, kurioje gyvenau Amerikoje, ir sutikau gerą draugą iš Jordanijos. Jis man patarė skristi į Lietuvą – esą niekas negydo taip, kaip buvimas namie. Po poros dienų nusipirkau bilietus ir grįžau namo: o juk nebuvau daugybę metų! Ir, žinokit, tikrai – namai gydo! Pradedant artimųjų palaikymu, baigiant noru pasistengti dėl jų: buvo sunku matyti, kaip mama, kol buvau komoje, numetė keliolika kilogramų ir kaip jaunesnioji sesė man užrišinėja batus“, – susigraudina Mindaugas.
Nori atgaivinti parolimpinį sportą
„Mano istorija – tik viena iš daugelio. Lietuvoje tikrai turime talentingų atletų, kurie galėtų skinti pergales: kartais net ne visi lietuviai telpa į parolimpiadą! Pavyzdžiui, per paskutines žaidynes turėjome išsiųsti tik keturis lengvaatlečius, nors perspektyvių jų buvo 12: taip jau yra, kad Olimpinis miestelis talpina ribotą kiekį sportininkų su negalia ir galioja tarptautinė sportininkų kvota.“
Mindaugas pabrėžia, kad šiuo metu yra ne vienas perspektyvus parolimpietis, ir tikisi, kad per kitą Žiemos olimpiadą taip pat jau turėsime dalyvaujančių: „Pavyzdžiui, akmenslydžio komandą arba slidininkų: tai tokia rungtis, kai važiuoji ant vienos slidės, pritvirtintos prie vežimėlio.“