Parsisiunčiau filmą. Esu vagis?

Pasak Asociacijos LATGA atstovės ryšiams su visuomene Jurgitos Kviliūnaitės, šiais laikais jau retas žmogus tikrai nesupranta, kad filmų parsisiuntimas ar žiūrėjimas tiesiogiai prisijungus piratinėse svetainėse yra neteisėtas veiksmas. Tačiau, net ir suprasdami, kad daro teisės pažeidimą, daugelis vis tiek į tai numoja ranka. Deja, Lietuvoje piratauti tapo taip įprasta ir normalu, kad pagal piratavimo mastus pasaulyje esame tarp lyderių.

Nelegaliai žiūrėdami filmą gerbėjai tiesiog apvagia jį sukūrusius asmenis.

Bendrovės „Forum Cinemas“ projektų vadovas Gintaras Plytnikas televizijos laidoje yra svarstęs apie susiklosčiusios situacijos priežastis pasaulio mastu. Jo manymu, kadangi internetas kaip reiškinys atsirado labai greitai, sprogo tarsi galinga bomba, nespėta iškart visko apskaičiuoti. Niekas nesitikėjo, kad pasaulinis kompiuterių tinklas veiks taip greitai, sukaups tiek informacijos ir apims tiek gyvenimo sričių. Panašiai įvyko ir atsiradus elektrai. Tik vėliau rasta būdų, kaip ją apskaityti. G. Plytnikas apgailestauja, kad vogdami kino produkciją žiūrovai nepaiso kūrėjų pastangų, nevertina jų įdėto darbo. Juk nelegaliai žiūrėdami filmą gerbėjai tiesiog apvagia jį sukūrusius asmenis.

Užsienyje didelės baudos

Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė kol kas taikoma retais atvejais. Tačiau kitur, pavyzdžiui, Vokietijoje, besisiunčiantieji filmus ar muziką iš piratinių svetainių, baudžiami didžiulėmis baudomis, nepaisant parsisiųsto duomenų kiekio. Prieš daugiau nei metus viešojoje erdvėje nuskambėjo istorija, kai Berlyne mokslo, technologijų ir meno festivalyje apsilankiusi žinoma menininkė Jolita Vaitkutė gavo 915 eurų baudą už tai, kad netyčia vos 30 sekundžių įsijungė jos kompiuteryje įdiegta „torrentų“ programa. Mergina prisipažino nustebusi, kad buvo nubausta, nors net ne ji siuntėsi informaciją.

Kalbant apie bausmių dydį Europos Sąjungoje, reikėtų paminėti, kad, pažeidus autorių teises, kai kuriose valstybėse gali būti skirta ne tik bauda, bet ypač sunkiais atvejais – net laisvės atėmimas. Nežinojimas jokiu būdu neatleidžia nuo atsakomybės, tik pasekmės gali būti švelnesnės.

O kaipgi muzika?

Ar klausydamiesi muzikos per „Youtube“ jau darome nusikaltimą? J. Kviliūnaitė teigia, kad „Youtube“ yra legali platforma, bet dalis turinio įkeliama neturint autorių ar jiems atstovaujančių organizacijų, tokių kaip Asociacija LATGA, leidimo: „Kaip ir „Facebook“, taip ir „Youtube“ nespėja tvarkytis su informacijos srautu, todėl pasitaiko ir neteisėto turinio. Tiesa, pateikus informaciją, „Youtube“ gana greit tokį ištrina. Klausantis muzikos legaliuose kanaluose autoriai už perklausas gauna atlygį. Legalius kanalus lengva atpažinti, nes juos valdo patys dainų atlikėjai arba jiems atstovaujančios leidybos ar prodiuserinės kompanijos, o ne pavieniai asmenys, yra pateikiama visa informacija apie dainų autorius, įkeliami tik geros kokybės įrašai.“

Ji akcentuoja, kad Lietuvoje jau kurį laiką veikia legalios muzikos platformos „Spotify“ ir „Deezer“, o visą lietuvišką muziką galima rasti portale pakartot.lt. Daugiau informacijos apie legalias platformas galima rasti www.latga.lt.

Asociacijos LATGA teisininkė Radvilė Bieliauskienė: „Atpažinti piratines svetaines paprasta“

Deja, reikia pripažinti, kad žmonėms informacijos apie autorių teises, pagarbą intelektinei nuosavybei tikrai trūksta. Apie tai beveik nerašoma mokykliniuose vadovėliuose, mažai kalbama ir per paskaitas universitetuose. Vis dėlto norint atpažinti piratines svetaines didelio mokslo nereikia. Vienas iš svarbiausių jų požymių – prašymai aukoti. Lankytojai raginami skirti pinigų vertimams, puslapio administravimui, jiems siūloma įsigyti VIP narystę ar kvietimus registruotis.

Legalioje platformoje paprastai yra abonentinis mokestis arba filmai rodomi nemokamai. Kitas svarbus požymis – piratinėse svetainėse nurodoma įvairi filmų kokybė. Legaliose svetainėse to nedaroma, nes joje peržiūroms pateikiamos aukščiausios kokybės filmų kopijos. Jeigu svetainėje yra skiltis „Autorių darbai“ ar panaši, tai reiškia, kad likusi dalis turinio yra platinama nelegaliai, t. y. be licencijų. Taip pat piratinėse svetainėse skirtingai nei legaliose nenurodomi kontaktai. Apie teisėtus šaltinius visą informaciją galima rasti mūsų svetainėje www.latga.lt

Baudžiamoji atsakomybė gali atsirasti tik LR Baudžiamajame kodekse numatytais atvejais ir tai siejama su dideliais nelegalaus turinio kiekiais, kai akivaizdžiai siekiama komercinės naudos. Dėl šios priežasties LATGA ėmėsi alternatyvių būdų kovoti su piratavimu – šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje siekiama šalies interneto teikėjus įpareigoti blokuoti prieigą prie seniausios lietuviškos piratinės svetainės linkomanija.net.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kokį filmą žiūrėsite savaitgalį?