Partizanų vado Vanago dukra Auksutė: „Žinau, ką reiškia neturėti savo artimiausių žmonių kapo“
Vieno paskutinių okupanto Anapilin po brutalių kankinimų mirties bausme išsiųsto partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė prisiminė Vėlinių savaitgalį, kuomet kapinėse sužimba daug atminimo žvakelių.
Tėvynės gynėjų atmintis stiprina mūsų tautos kovos geną
„Labai vertinu pedagogų, pilietinių organizacijų, iniciatyvas uždegti žvakutę ant laisvės kovotojų kapų. Prisiminkime ir tuos partizanus ir tėvynės gynėjus, kurių kapų iš viso nėra. Gerai žinau, ką reiškia neturėti savo artimiausių žmonių kapo. Dažnai partizanų kūnus okupantai ar stribai užkasdavo žvyrduobėse, grioviuose, sumesdavo į šulinius, raistus. Linkiu, kad visada žinotume tikrąją laisvės kovų istoriją, tikrąją laisvės kainą“, – sako ji, ragindama išlaikyti gyvą laisvės kovų atmintį, prašydama jaunimą neleisti užgesti šios atminties gyvybei.
„Prie jos prisilietus visada tampama stipresniais“ – liudija ir tikina legendinio partizanų vado dukra, pati vaikystėje patyrusi miškuose kovojusios Lietuvos bunkerių realybę, tėvelio bendražygių netektis ir persekiojimo negandas.
Pareiga atrasti ryški kaip atminimo žvakutės liepsna
Pokario partizaninio pasipriešinimo kovose su sovietų okupantais ir kolaborantais žuvo apie 20 tūkstančių partizanų. Daugumos jų palaidojimo ir užkasimo vietos yra iki šiol nežinomos.
„Mūsų pareiga ne tik pasakoti laisvės kovotojų legendą. Mes taip pat dirbame ir istorijos detektyvų darbą – tyrinėjame galimas nukankintų tėvynės gynėjų užkasimo vietas ir stengiamės nustatyti rastų išniekintų laisvės kovotojų palaikų tapatybes“, – sako istorikas Arūnas Bubnys, vadovaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.
Partizanų atminimo įamžinimas, žuvusiųjų palaikų paieška ir identifikavimas yra viena svarbiausių šios institucijos darbo krypčių. Siekiant sustiprinti šią veiklos sritį 2021 m. buvo įsteigtas Paieškų ir identifikavimo skyrius, kuriam šiuo metu vadovauja istorikas Rimantas Zagreckas.
„Šį darbą laikau rimtu susirėmimu su priešu. Juk okupantai norėjo su visam iš istorijos ištrinti ir partizanus, ir Lietuvą. Ir jie pralaimi. Štai vienas svarbiausių mūsų laimėjimų paskutiniojo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago suradimas Vilniuje Našlaičių kapinėse 2018 m.“ – pasakoja Arūnas Bubnys.
Didžiausi Centro organizuoti paieškų darbai per paskutinius dvejus metus vyko Leipalingyje. Čia buvo surasti 49 asmenų kūnai, 23 aukų tapatybės buvo nustatytos. Bene svarbiausias šio etapo atradimas -Pietų Lietuvos partizanų vado plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikų suradimas ir identifikavimas.
Vyksta nuolatinis darbas ieškant nužudytų ir paslėptų partizanų palaikų
Archeologiniai kasinėjimai taip pat vykdyti ir Lazdijuose buvusio NKVD pastato kieme, kur buvo rasti 7 asmenų palaikai. Svarbiausi Paieškų ir identifikavimo skyriaus tikslai išlieka Juozo Lukšos-Daumanto, Pietų Lietuvos partizanų srities vado Domininko Jėčio-Ąžuolio, Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio, Kalniškės mūšio partizanų vado Jono Neifaltos-Lakūno ir kitų partizanų vadų palaikų suradimas ir identifikavimas.
„Tūkstančių partizanų palaikai dar nėra surasti, mūsų pareiga juos surasti, identifikuoti ir tinkamai palaidoti. Tai svarbu ne tik žuvusiųjų artimiesiems, bet ir Lietuvos valstybei. Didvyrių palaikai turi atgulti pašventintoje žemėje“, – sako Arūnas Bubnys.
Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus, Vėlinės yra puiki proga prisiminti ne tik savo artimuosius, bet ir tuos, kurie kovojo už mūsų laisvę. Uždegdami žvakutes ir tvarkydami partizanų kapus, mes parodome, kad jų auka nebuvo veltui, ir kad jų atminimas gyvuoja mūsų širdyse. Tai yra prasmingas ir svarbus veiksmas, kuris stiprina mūsų ryšį su praeitimi ir padeda kurti stipresnę, vieningesnę ateitį.
Žuvusius rezistentus prisimenanti valstybė yra stipri
„Laisvės kovų istorija tapo ypač aktuali per paskutiniuosiuos metus, kai pasaulį sudrebino Rusijos sukeltas karas Europoje. Kilus egzistenciniam pavojui Lietuvos valstybei tiek sąmoningai, tiek pasąmoningai visuomenė atkreipia dėmesį į patirtą žiaurią okupaciją ir jos pasekmes, lietuvių tautos genocidą 1944-1953 metais. Mes turime rasti sau atsakymą, o kas, jeigu pasikartos užpuolimas?“ – kalba pilietinės iniciatyvos „Vanago Lietuva“ vadovas Alkas Paltarokas.
Jo nuomone, partizanų pagerbimas, jų didvyriškumo įprasminimas šiandien vyksta daugybe formų ir vienas iš matomų veiksmų Vėliniu laikotarpiu, kuomet visa Lietuva banguoja atminimo žvakelių šviesos jūra. „Jau tapo tradicija, kai įvairios visuomeninės organizacijos, institucijos, jų atstovai ir piliečiai, o ne tik giminaičiai aplanko, rūpinasi, pagerbia partizanų kapavietes ir jų žūties vietas.“
„Vanago Lietuva“ skatina patriotinius renginius, žygius, organizuoja viešųjų ryšių akcijas ir pagerbimo formas – rūpestis Laisvės kovų herojais parodo mūsų valstybės brandą ir požiūrį į istoriją, kuri visuomet buvo, yra ir bus informacinio karo smaigalyje.
„Priešų ir išdavikų atmintis visad lieka tamsoje, o didvyrių – šviečia iš gūdumų. Pagerbkime liepsnelėmis partizanus: lankydami savo artimuosius, uždekime žvakutes Laisvės kovų dalyviams. Tai istorijos šviesa. Mūsų pareiga ir darbas – puoselėti Lietuvos didvyrių atmintį“, – kviečia Alkas Paltarokas „Vanago Lietuva“ pilietinių iniciatyvų vadovas.
