Drabužių kūrėjas ir plaukų stilistas Kęstas RIMDŽIUS (44) kelis dešimtmečius puošia šalies moteris, o neseniai nusilenkė ir Paryžiaus publikai. Nors aplodismentų ir tarptautinio dėmesio po kolekcijos pristatymo gavo daugiau, nei tikėjosi, išliko gana kuklus. Ir stebinti tai neturėtų, nes jis niekada savęs neaukštino, tiesiog darė tai, ką moka geriausiai.
Kai naujuose „Kukla Beauty Box“ įvaizdžio namuose vieną šeštadienio vakarą susirinko kone visa sostinės grietinėlė, pamaniau, jog reikia būti išties gerbiamam, kad pritrauktum tiek išsipusčiusių ponių. Ir tik tam, kad su tavimi pakeltų taurę šampano. Jauti, kad esi mylimas?
Pagarba ir ilgametė draugystė – abipusė. Asistentams ir mokiniams vis primenu mūsų profesijos pagrindinę taisyklę: kad ir koks kietas jaustumeisi, pirmiausia esi aptarnaujantis personalas, todėl niekada negali būti viršesnis už klientą. Tik pradėsi jaustis ir elgtis kitaip – labai greitai galėsi atsisveikinti su karjera. Puikuosiesi daiktais, viešai ką nors įžeisi ir klientus nustumsi į antrą planą – irgi lauk istorijos pabaigos.
Puikuosiesi daiktais, viešai ką nors įžeisi ir klientus nustumsi į antrą planą – irgi lauk istorijos pabaigos.
Tai, ką darau, reikalauja besąlygiško atsidavimo. Regis, daugelis svajoja apie tai, ką susikūriau dėl nenutrūkstamo darbo: klientų srautą, rezervuotus laikus devynis mėnesius į priekį, be to, ir plaukų priežiūros priemones „Kukla Cosmetics“ kuriame... Bet kai tai pasieki, akimirką sustoji ir pagalvoji: „O tai kur aš? Kur mano laisvalaikis?“ Jo beveik nėra: ilsiuosi savaitę po Joninių, ilgesnes atostogas sau leidžiu rugsėjo gale, kai baigiasi vestuvių sezonas. Nauja karta darbdaviams iškart pateikia sąlygą: „Čia – darbas, o čia – mano laikas.“ Su tokiu požiūriu sunkiai ką pasieksi. Kas mane gerai pažįsta, žino, kad yra du itin skirtingi Kęstai. Tai – Kęstas ekstravertas darbe ir Kęstas introvertas artimiausių apsuptyje. Pastarasis – tikrasis aš. Esu gana uždaras, žiauriai nemėgstu dėmesio, pasirodymai prieš didelę auditorija, kai visų žvilgsniai nukrypsta į mane, labai trikdo. Visa tai darau tam, kad būtų matomi mano kūriniai, o ne asmenybė. Labai seniai gal ir norėjau būti žvaigždė, bet tada buvo tokie laikai... Tikrai netrokštu, kad apsiperkant „Maximoje“ visi badytų pirštais.
Gerbėjai su nekantrumu laukė tavo debiuto Paryžiaus mados savaitėje. Ar kolekcijos pristatymas tokioje vietoje reiškė kūrybinių svajonių išsipildymą?
Atvirai – nemaniau, kad teks taip greitai prisistatyti Paryžiui. Praėjusiais metais dalyvavau Vilniaus mados savaitės renginyje – nors iš pradžių spyriojausi, tai man tapo atgaiva širdžiai, nes nė vieno modelio nederinau su klientu, kūriau taip, kaip man gražu. To buvau labai išsiilgęs.
Netrukus sulaukiau laiško iš Baltijos mados federacijos – pakvietė pasirodyti Rygos mados savaitėje. Vėl į tai pažvelgiau skeptiškai, nes tos pačios kolekcijos nerodysi, o jau ir išparduota pusė, reikėjo laiko sukurti ką nors naujo. Galiausiai sutikau, nes norėjau pažiūrėti, kaip į mano kūrybą reaguos tarptautinė publika. Vilniuje – visi pažįstami, todėl vykdamas su komanda į Rygą juokiausi: „Na, ką, chebra, pravažiavom Pasvalį, tai dabar visus savo statusus galime išmesti pro langą – už sienos esame niekam nežinomi.“ Galiu pasidžiaugti, kad viskas praėjo puikiai,