Paryžietis iš šiukšlių maišų, tvarsčių ir dėvėtų rūbų kuria netipišką madą

Kai rašomas šis straipsnis, paryžiečio instagramo paskyra „Youth Smhr“ turi apie keturis su puse tūkstančio sekėjų. Šis skaičius greitai padidės, nes jį pastebėjo „Vogue.com“. Ne tik pastebėjo, bet ir pakalbino.

Nors atrodo, kad milijonus paskyrų turinčiame instagrame, kur „viršų ima“ sporto salėje išskaptuoti kūnai ir gražiausių pasaulio vietų vaizdai, išsiskirti sunku, taip nėra. Reikia labai lakios vaizduotės, daug darbo ir talento, ir galima sudominti mases. Visa tai „Youth Smhr“ kūrėjas turi. Ir kuria intrigą – nei vienoje nuotraukoje nėra jo veido. Jis neprisistato savo tikruoju vardu ir pavarde. Kad tai – tamsiaodis vyras, žinome iš to, kad beveik prie kiekvieno savo kurto modelio jis nuotraukoje prideda savo rankas.

Kaip „Vogue.com“ elektroniniu paštu atrašė jaunasis kūrėjas, socialiniuose tinkluose jis savo veido ir tikrojo vardo bent kol kas neatskleis. „Aš iš tikrųjų norėjau pirmiau parodyti savo darbus, ne save. Nusprendžiau savo rankas ant kiekvieno žmogaus, kuriam sukuriu stilių, naudoti kaip atpažinimo ženklą. Mano veido nuotraukoje nematyti, bet užtat matomas mano darbas.“

Tai irgi neįprastas sprendimas – šiais laikais didelę sėkmės dalį lemia kūrėjų asmenybė. Kuo ji įdomesnė, unikalesnė, kuo daugiau bendrauja socialiniuose tinkluose ir / ar su žiniasklaida, tuo ji prieinamesnė ir simpatiškesnė atrodo vartotojui.

Paryžiečio paskyra atrodo kitaip: nuotraukose – neaukšti, stilingi, „athleisure“ stiliaus modeliai, kurių rankoves ar pečius liečia dvi sportiškos lieknos rankos, papuoštos masyviais žiedais. Ši taktika veikia, nes nuotraukos sulaukia po tūkstantį „like“ ir keliasdešimties susižavėjimo šūksnių.

Tai netvarka, kuri turi savo taisykles.

Paryžiečio kuriamas stilius turi savo braižą, nors pradžioje atrodo, kad visko daug. Tai netvarka, kuri turi savo taisykles. Daug spalvų, raštų, skirtingų faktūrų. Drabužiai nešiojami nebūtinai pagal paskirtį, jie sluoksniuojami. Drobinis maišas gali tapti marškiniais ir būti suderintas su sijonu ir rožine striuke.

Nuoseklumo laikomasi ir naudojant aksesuarus – pavyzdžiui, rudi ir juodi diržai sukami aplink liemenį ir krūtinę. Kaip teigia pats kūrėjas, „kodėl neapsijuosus diržo kitoje vietoje, nei jis turėtų būti? Telkiau dėmesį labiau į diržo grožį nei į paskirtį.“

Vyšnaitė ant torto – kai kurie drabužiai sukurti iš popierinių ir plastikinių šiukšlių maišų, kempinių ar tvarsčių.

Kaip portalui pasakojo kūrėjas, jis neseniai baigė Europietišką verslo mokyklą Paryžiuje, specialybė – mada ir prabangos prekės. Nepaisant to, prancūzas teigia neturintis profesionalios stilisto patirties, viskas daroma partizaniniu stiliumi. T. y. modeliai (vyrai ir moterys) yra jo draugai, o dauguma drabužių įsigyti dėvėtų drabužių parduotuvėse arba sukurti iš paprastų, bet neįprastai panaudotų dalykų.

Nors aš tikrai myliu paryžietišką stilių, man susidaro toks įspūdis, kad čia visi bando vieni kitus kopijuoti.

Kaip teigia prancūzas, „kuriu madą praktiškai iš visko, ką turiu“. Jam tai saviraiškos forma ir malonus atsikvėpimas nuo tipiško paryžietiško išdailinto stiliaus.

„Nors aš tikrai myliu paryžietišką stilių, man susidaro toks įspūdis, kad čia visi bando vieni kitus kopijuoti. Ir galiausiai mes pavargstame nuo panašių daiktų, kuriuos visi turi... Manau, galime kurti madą iš visko, ką matome, jaučiame, liečiame ar apie ką galvojame.“

Šiai paskyrai – vos dešimt savaičių. Per tiek laiko paryžietis spėjo įkelti šešiasdešimt kelias unikalias nuotraukas.