Paryžiuje atidarytą Vilniaus menininkų parodą įvertino ir Pompidou meno centro prezidentas

Į parodos atidarymą susirinko itin įvairi publika – tiek diplomatai, tiek Prancūzijos lietuviai, tiek Paryžiaus meno atstovai: menininkai, galerininkai, kolekcininkai.

„Menų tilto“ vadovas Edvidas Žukas pasakojo, jog per atidarymą ekspozicijų salėse klegėjo daugybė garsių meno žmonių. Jam ypač malonus buvo jau kolega tapusio Paryžiaus intelektualo, meno kritiko Christiano Noorbergeno apkabinimas. Jis kuravo ankstesnę galerijos parodą vykusią 2019 metais toje pačioje erdvėje.

„Ši vilniečių menininkų paroda tapo Paryžiaus kultūrinio gyvenimo įvykiu, kuriuo tikrai labai džiaugiamės ir didžiuojamės. Jos metu užsimezgę ar atnaujinti kontaktai lems glaudesnius Lietuvos ir Prancūzijos meno pasaulio ryšius, naujus bendrus projektus tiek vienoje, tiek ir kitoje šalyje“, – sakė Edvidas Žukas.

Parodos atidaryme taip pat dalyvavo prestižinės meno institucijos, Pompidou nacionalinio meno ir kultūros centro prezidentas Laurent'as Le Bonas. Jis nuoširdžiai pasidžiaugė paroda ir pasveikino su sėkminga ekspozicija. Pasak parodos kuratorės Julijos Dailidėnaitės Palmeirao, šių metų rudenį Laurent'as Le Bonas pirmąsyk atvyks į Vilnių, sutiko būti jos rengiamo tarptautinio projekto – „Jaunojo tapytojo prizas“ komisijos nariu.

„Parodos atidarymas buvo didelė sėkmė. Publikos atsiliepimai apie šią parodą yra itin teigiami, jie ją įvardijo kaip gaivią ir įtraukią. Paryžius yra viena didžiausių pasaulio meno sostinių. Čia kasdien vyksta daug meno renginių, galima pamatyti įvairaus lygio meno pristatymus. Mūsų paroda pavyko tokia, kokios ir tikėjome – solidi, išlaikyta ir pristatanti puikius Lietuvos menininkus. Iš vakarykščių atsiliepimų galiu teigti, kad paroda yra tikrai aukšto lygio ir kai kurie mūsų pristatyti menininkai buvo įvertinti kaip išsiskiriantys ir verti atidesnio žvilgsnio“, – atidarymo įspūdžiais dalijosi kuratorė. Pasak jos, kiekvienam menininkui svarbu būti pamatytam.

O būti pastebėtam pasaulio meno mekoje Paryžiuje yra svarbus įvykis, galintis lemti ateities karjerą.

„Vakar įvyko keli kontaktų apsikeitimai tarp menininkų ir Paryžiaus kuratorių bei galerininkų, tad tik laikas parodys, ar šios pažintys bus sėkmingos“, – pasakojo Julija Dailidėnaitė Palmeirao.

Edvilas Žukas pastebėjo, kad Paryžius istoriškai yra svarbus Vilniaus ir Lietuvos menininkams, nes daugeliui praėjusio amžiaus pradžios ir vėlesnių laikų kūrėjams jis buvo pagrindiniai vartai į meno pasaulį ir pripažinimą.

Vilniaus jubiliejui skirtoje ekspozicijoje pristatyti sostinėje gyvenančių ir kuriančių menininkų darbai – parodoje buvo galima iš arčiau susipažinti su Audros Vau, Andriaus Zakarausko, Vytenio Lingio, Mykolo Saukos, Imanto Selenio, Medos Norbutaitės, Eglės Kuckaitės, Patricijos Jurkšaitytės, Lino Jusionio, Antano Sutkaus, Vilmanto Marcinkevičiaus, Ingos Galinytės, Nerijaus Ermino, Bertos Tilmantaitės, Neringos Rekašiūtės, Rūtos Meilutytės, Aurelijos Striužės, Tado Cern kūryba.

Specialiai dėl parodos atidarymą į Paryžių atvykusi Meda Norbutaitė tikino, jog ekspozicijai jos darbai parinkti itin taikliai. Štai paveikslas „Dviratininkės. Vilniaus trejetukas“ jau dalyvavo vienoje Vilniaus 700 metinėms skirtoje parodoje. „Tuo tarpu kitas darbas buvo skirtas semiotiko Algirdo Juliaus Greimo mirties metinėms. Tai diptikas – viename darbe kaba vilko kailis, o čia – šarvai, geležis. Visiškas atsitiktinumas!“ – pastebėjo parodos „Geležinis vilkas“ dalyvė.

O kiek miestas, supanti erdvė turi įtakos menininkui? „Reikia kad būtų langai dirbtuvėje, kad smagiau būtų – lempos neužtenka, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako jaunasis skulptorius Mykolas Sauka. – Anksčiau dirbau rūsyje, o dabar – prie oro uosto įsikūrusiame Skulptūros ir vitražo centre, kurį vadiname kombinatu. Ten gana atšiaurios sąlygos – šalta, nėra lifto, o antrame aukšte – ir vandens. Tai toks archaiškas Vilnius, bet man ten labai patinka“, – pasakoja menininkas, kurio kūryboje darniai dera archajiškas drožinėjimas ir šiuolaikinis menas.

Pasak parodos „Geležinis vilkas“ kuratorės, būtent Mykolo Saukos skulptūrinė instaliacija ir fotografijos grando Antano Sutkaus darbai nepaliko abejingais visų susirinkusiųjų. Julija Dailidėnaitė Palmeirao taip pat pažymėjo, kad prancūzai itin daug dėmesio ir gerų žodžių skyrė Audros Vau skulptūroms ir video instaliacijai, Imanto Selenio fotografijoms, Lino Jusionio ir Andriaus Zakarausko tapybai. O Prancūzijos lietuviai liko susižavėję Vytenio Lingio bei Medos Norbutaitės tapyba, Vilmanto Marcinkevičiaus piešiniais.

Šventiško parodos atidarymo nepraleido ir Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, sveikinęs visus susirinkusiuosius. „Vilniaus jubiliejaus istorija – visos Europos istorija. Juk pirmasis didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškas, skirtas popiežiui Jonui XXII, keliavo į Prancūziją, Avinjoną. Dėl to būtina pristatyti Vilnių Paryžiuje per šiuolaikinį Lietuvos meną – šiandienos laiškus iš Lietuvos. Geležinio vilko legenda lieka aktuali ir šiuo metu – būtina ir toliau skleisti laisvės šauksmą po visą pasaulį. Vilnius jau tapo kovos už demokratiją simboliu, todėl į parodą įtrauktas ir Ukrainai skirtas performansas“, – parodos atidarymo metu kalbėjo ambasadorius. Ukrainai skirtas Ingos Galinytės performansas vyks kovo 15 dieną, o pačią parodą aplankyti bus galima iki kovo 20 dienos.