„Pasaka“ rekomenduoja: penki įsiminti dokumentiniai „Kino pavasario“ filmai
Šiltėjančio sezono pradžią žymintis „Kino pavasario“ festivalis jau įsibėgėjo. Minios žmonių savaitgaliais plaukia į sostinės ir kitų Lietuvos miestų kino teatrus. Dar nespėjote susipažinti su festivalio favoritais? Štai penki daugiausia teigiamų įvertinimų sulaukę filmai, kuriuos privalu pamatyti iki festivalio pabaigos.
„Terapija“
(„The Work“), rež. Gethin Aldous, Jairus McLeary, 2017
Kalifornija. Folsomo kalėjimas. Terapijos kurse už sunkius nusikaltimus kalintys vyrai gilinasi į savo praeitį. Du kartus per metus kalėjimo durys atsiveria ir paprastiems piliečiams. Jie pakviečiami prisijungti prie terapijos grupės. Dauguma pradeda nedrąsiai ir nepatikliai, tačiau po truputį dirbtinis fasadas ima trupėti, atveriamos skaudžios patirtys, problemos bei išgyvenimai. Filmas kalba apie svarbą leisti sau būti pažeidžiamam. „Terapija“ suteikia nepaprastą galimybę pažvelgti į tai, kas vyksta už aukštų betono sienų, plieninių durų ir pačių pasistatytų barjerų.
„Michelin“ žvaigždutės: virtuvės istorijos“
(„Michelin Stars: Tales from the Kitchen“), rež. Rasmus Dinesen, Jesper Jarl Becker, 2017 m.
Į šį filmą tiesiog nevalia eiti gurgiančiu pilvu. Tiesa, net ir po sočių pietų ar vakarienės žiūrint į kino ekraną gali pradėti kauptis seilės. Dokumentinis filmas kviečia į kelionę po „Michelin“ žvaigždutes pelniusių šefų restoranus ir leidžia iš arčiau pamatyti jų kasdienybę. Tuo pačiu filmas siekia kritiškai įvertinti fanatišką gerbėjų pripažinimą pelniusios „Michelin“ žvaigždučių sistemos privalumus bei trūkumus. Siūloma pasvarstyti, kas yra geras maistas ir kaip galima lyginti be galo skirtingų kulinarinių tradicijų suformuotus šefus bei jų ruošiamą maistą.
„Bobbi Jene“
(„Bobbi Jene“), rež. Elvira Lind, 2017 m.
Amerikietė šokėja Bobbi Jene po studijų Džiulijardo menų mokykloje sužavėta choreografo Ohado Naharino (dar žinomo kaip Ponas Gaga) išvyko į Izralį. Po dešimtmetį trukusios sėkmingos karjeros „Batsheva“ šokių studijoje mergina apsisprendžia pradėti savo gyvenime naują etapą. Ji palieka savo mokytoją, mylimąjį ir pradeda savarankišką karjerą JAV. Bobbi Jene ieško savo individualios šokio kalbos ir kuria drąsų, apnuoginantį (ir tiesiogine to žodžio prasme), intriguojantį meną.
„Lumière!“
(„Lumière!“), rež. Thierry Frémaux, 2016 m.
Šis filmas – tai meilės laiškas didžiajai iliuzijai – kinui – ir jo pionieriams broliams Auguste ir Louis Lumière’ams. Kartu su komanda broliai Lumière’ai susuko per 1 400 trumpų filmų, kurių epizodai buvo užfiksuoti visame pasaulyje. Kanų kino festivalio ir Lumière’ų instituto direktorius Thierry Frémaux į juostą „Lumière!“ atrinko 114, jo manymu, geriausių brolių restauruotų filmų. Šmaikštūs ir įžvalgūs Thierry Frémaux komentarai – tikras desertas kino mylėtojams ir puikus įvadas į kino istoriją šia meno šaka tik pradedantiems domėtis žiūrovams.
„Maisto dievaitės“
(„A la recherche des Femmes Chefs“), rež. Vérane Frédiani, 2017 m.
Paradoksalu – nors buityje moterims stereotipiškai priskiriama pareiga ruošti šeimai maistą, profesionaliame kulinarijos meno pasaulyje dominuoja ir didžiausio pripažinimo sulaukia vyrai. Šiame dokumentiniame pasakojime kameros atgręžiamos į jas – stebuklus virtuvėje darančias šefes ir someljė iš viso pasaulio.
Tarp jų – ir kylančios žvaigždės, ir ne vienos „Michelin“ žvaigždutės savininkės Dominique Crenn ar Barbara Lynch. Garsios šefės ir gastronomijos žurnalistės aiškinasi, kas kas šiuolaikiniame lyčių lygias teises deklaruojančiame pasaulyje neleidžia genialioms šefėms išgarsėti ir kas turi būti padaryta, kad pasikeistų požiūris į moteris modernioje maisto industrijoje.