Pasaulį apskriejo Viktorijos Vaišvilaitės portretų kolekcija „Būsiu“ su 29-ių penktokų svajonėmis

Fotoportretų kolekcijoje „Būsiu“ įamžinti 29 Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos mokiniai – visa 5 M klasė, o taip pat ir jos auklėtoja Edita Miravičiūtė. Visi moksleiviai po vieną buvo nufotografuoti prie klasėje kabančios lentos, ant kurios savarankiškai užrašė, kuo nori būti užaugę. 

„Viskas vyko taip. Sutarėme, kad vaikai į klasę įeis po vieną. Juk bendras šurmulys lemia visai kitokią energetiką... Atėjęs vaikas rasdavo švarią lentą – viską nuvalydavau, kad vaiko mintims niekas neturėtų įtakos. Mano prašymas kiekvienam vaikui buvo pirmiausia parašyti žodį „būsiu“, o tada pratęsti mintį“, – apie tai, kaip gimė žiūrovus sujaudinęs fotoprojektas, Žmonės.lt pasakoja pati j autorė V.Vaišvilaitė-Skirutienė.

Užduotį vaikai suprato labai skirtingai, kas menininkei ir pasirodė itin įdomu. „Vieni rašė, kuo bus, kiti – kokie bus, treti apnuogino savo esmines vertybes... Kiekvieno vaiko pasaulis skirtingas. O pats gėris atsiranda tarp to, ką jie parašė, kaip užrašė, ir jų kūno kalbos. Tai keisti derinukai, kurie kartais atrodo net labai daugiaprasmiškai, iškalbingai“, – šypsosi ji. Menininkės sūnus Nojus ant lentos parašė „Būsiu laimingas plaukikas“.

Nuotraukos priverčia susimąstyti. „Žvelgi į dalį portretų ir matai, kad šie vaikai savyje tą svajonę jau turi. O kiti dar tik laukia jos išsipildymo, bet labai labai nori. Turbūt kiekvienas žmogus auga galvodamas, kaip jo gyvenimas pasisuks. Skirtingais gyvenimo etapais atsiranda vis kitos vizijos, kuriuo keliu eiti... Taigi „būsiu“ šiame projekte yra raktinis žodis, o šie maži žmonės yra tarsi mūsų atspindys“, – svarsto ji. 

Tokios projekto sėkmės ji tikina negalėjusi nei numatyti, nei įsivaizduoti – vos po dienos fotografijos tučtuojau išplito socialiniuose tinkluose ir, rodos, akimirksniu pakerėjo žiūrovus. Jos darbais susidomėjo ir užsienio spauda.

Nuotraukos kabės virš lentos

Už aistrą fotografijai nesyk apdovanota prestižiniais Lietuvos ir tarptautiniais apdovanojimais V.Vaišvilaitė-Skirutienė savo sūnaus Nojaus klasės draugus fotografavo jau ne pirmą kartą. „Šiuos vaikus fotografuoju nuo mažens. Jie man atrodo labai ypatingi. Kai jie susibūria į vieną būrį, aplink tvyro labai gera energija“, – šypsosi menininkė. 

Tiesa, daug maloniau jai Nojų ir jo klasę fotografuoti kasdienybėje – nebūtinai per kiekvieną mokyklos renginį.

„Nesu ta mama, kuri visus renginius stebi su fotoaparatu rankose. Laikausi nuomonės, kad nuotraukai gimti nereikia progos. Todėl mano fotografija atspindi kasdienybę. Nebūtinai šventė – vestuvės, jubiliejus ar pasirodymas mokykloje – turi būti įamžinama. Nuostabūs dalykai yra čia pat, jie nutinka kiekvieną dieną – reikia tik juos pastebėti. Todėl nesu ta mama, kuri fotografuoja kiekvieną savo vaiko pasirodymą... Jei mano vaikas scenoje groja gitara, tada aš klausau ir mėgaujuosi, o ne skubu įamžinti“, – sako V.Vaišvilaitė-Skirutienė.

Portretų kolekciją „Būsiu“ menininkė Simono Dacho progimnazijos 5 M klasės bendruomenei pristatė per klasės išleistuvių šventę. Fotografijas ji „pakabino“ savo galerijoje internete, o jau rugsėjo pirmąją nuotraukos pasitiks į klasę sugrįžtančius jų herojus – 30 portetų bus iškabinti virš tos pačios žalios lentos.