Minint neišnešiotų naujagimių dieną – Daivos Tamošiūnaitės istorija: dukra gimė vos 640 gramų

D.Tamošiūnaitės dukra šią vasarą paminėjo savo 18-ąjį gimtadienį. Dar ir šiandien ne visi žino, kad kadaise laidų vedėjai teko kovoti už dukros gyvybę, kiekvieną jos žingsnį, pasiekimą. Adelė gimė per anksti, todėl tiek jai, tiek jos mamai gyvenime teko ne vienas išbandymas.

„Tai, jog ilgą laiką nebuvo viešai apie ankstukus kalbama, nesikūrė mamų bendruomenės, nereiškia, kad mūsų laikais negimė neišnešiotų vaikų. Vyresnio amžiaus mamos, susidūrusios su šia situacija, tikriausiai galėtų papasakoti ne vieną sukrečiančią, rimtą istoriją. Tikriausiai buvo ir tokių, kurios savo mažylius saugojo užkėlusios ant pečiaus ar susukusios į avikailio gabalėlį. Mano Adelė taip pat gulėjo ant jo inkubatoriuje. Ši medžiaga saugo drėgmę, ko per anksti gimusiam kūdikiui labai reikia“, – atvirauja D.Tamošiūnaitė.

Moteris sako, jog prieš 18 metų jai tekusi patirtis, kai kiekvieną dieną meldė Dievo, kad dukra Adelė išgyventų, buvo be galo skaudi. 

„Sunku buvo tada, sunku mamoms yra ir dabar. Juk nė viena mūsų nesitiki, kad gims neišnešiotukas. Tai gal ir galima kažkaip numatyti, bet pasakyti konkrečiai, jog taip nutiks, įspėti – neįmanoma. Visos laukiame gražių burbuliukų ir tikimės, kad pirmosios dienos atrodys tarsi paveikslėliuose. Vaiko gimimas per anksti – netikėtas visomis prasmėmis. Adelė gimė 28 savaičių. Tiesa, komplikacijos prasidėjo man besilaukiant 24 savaitę. Turėjau problemų su inkstais, kepenimis. Kūdikis motinos gimdoje buvo saugus, bet keturias savaites nesimaitino, nes maisto negavo. Adelė gimė 28 savaičių, tačiau jos dydis buvo kaip 24 savaičių naujagimio“, – savo išgyvenimais dalijasi D.Tamošiūnaitė.

Tikrą siaubą tuo metu išgyvenusi laidų vedėja pasakoja, kad suvokti, koks vaikelio dydis, buvo itin skaudu.

„Tą išgyvenančios mamos žino, ką reiškia, kai kas vakarą žiūri į savo vaiką ir džiaugiesi, jei jis priauga bent 15 gramų.“

Daiva prisimena ir tai, jog pirmaisiais metais po Adelės gimimo ji nerimavo dėl visko: kada vaikas pradės vaikščioti, ar jos regėjimas bus geras, kada ims kalbėti.

„Adelė visą laiką buvo smulkesnė už kitus, daug dalykų ji ėmė daryti vėliau nei bendraamžiai. Dažniausiai tik gimusių vaikų mamoms ligoninėje duoda specialias lenteles, kur jos gali žymėti vaiko raidos duomenis. Aš pasinaudojau vienos geros gydytojos patarimu ir tą lentelę įsikišau giliai į kišenę. Suvokiau, kad mano mažylė dar ilgai būtų jos apačioje“, – pasakoja D.Tamošiūnaitė.

Vasarą dukros Adelės 18-ąjį gimtadienį paminėjusi Daiva šiandien visoms neišnešiotukus auginančioms mamoms linki kiek galima neprarasti vilties, tikėti ne tik stebuklais, bet ir medikais, kurie rūpinasi kiekviena gyvybe.

„Man padėjo didžiulis šeimos palaikymas bei pasitikėjimas gydytojais. Manau, kad ir dabar Lietuvoje jie – nuostabūs. Mano Adelė – viena iš tų kruopelių, kurias šiandien vadiname stebukliukais. Telydi visus ankstukus ir jų tėvelius meilė, gydytojų rūpestis ir angelų globa“, – sako moteris.