Pasaulinio garso pianistė Mūza Rubackytė Vilniuje pristatė autobiografiją: unikali istorija iš pirmų lūpų
Pirmadienį pasaulinio garso lietuvių pianistė Mūza Rubackytė pristatė autobiografinę knygą „Gimusi po fortepijonu“. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje vykusiame renginyje pianistė supažindino su vingiuota savo gyvenimo istoriją, o ją kalbino žurnalistas Valdas Puteikis.
Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykęs Mūzos Rubackytės knygos pristatymas – džiaugsmas muzikos ir literatūros mėgejams bei pianistės talento gerbėjams. Žurnalisto Valdo Puteikio kalbinta M.Rubackytė pasakojo apie neseniai išleistą autobiografiją „Gimusi po fortepijonu“, kurią buvo raginama parašyti jau daug metų. Galiausiai jai su vyru Alainu Golay pavyko užrašyti neeilinę savo gyvenimo istoriją.
Knygos istorija – unikali, nes visų pirma ji pasirodė Prancūzijoje ir tik dabar išleista lietuviškai. Ji unikali ir tuo, nes suteikia galimybę išgirsti M.Rubackytės gyvenimo istoriją iš jos pačios lūpų. Knygoje garsi pianistė pasakoja apie savo vaikystę, gyvenimą su mama ir teta, dviem garsiomis mokytojomis, apie sudėtingą santykį su tėvu. Apie mamos ir tetos pastebėtą jos muzikinį talentą ir apie pirmąjį koncertą – vos septynerių Mūza koncertavo su orkestru Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje.
Paskui – išbandymų kupinas gyvenimas Maskvoje, tarptautiniai konkursai, koncertai, daugybė situacijų, kai susitikdavo sovietinis ir Vakarų pasauliai, būtinybė priimti ne vieną sprendimą Lietuvai kovojant už Nepriklausomybę ir iššūkiai ją atgavus, gyvenimas tarp Prancūzijos ir Lietuvos.
Šioje knygoje – gausybė kurioziškų nutikimų gastrolėse, neretai dramatiškos ir kartu juokingos, jaudinančios staigmenos užkulisiuose, profesinio ir asmeninio gyvenimo vingiai, susitikimai su ryškiomis asmenybėmis. Taip pat ir pačios M.Rubackytės mintys apie aistrą ir tarnystę muzikai, menininko įsipareigojimą, galiausiai – tiesiog apie Gyvenimą.
M.Rubackytė prisipažįsta – asmeninio ir kūrybinio gyvenimo istorijas į knygą sudėti paskatino artimieji, ilgą laiką buvę vieninteliai jos užkulisinio, nematomo gyvenimo liudininkai. Pasaulinio garso pianistę matome ryškioje šviesoje, kaskart kartu panyrame į užburiančius jos atliekamos muzikos garsus, kartu dalyvaujame muzikos šventėje, matome šlovės akimirkas. O kokia realybė atsiveria, kai koncerto šurmulys nurimsta? Kokį kelią talentingas žmogus nueina, kokią kainą sumoka už ypatingą santykį su muzika?
Anksčiau duotame interviu M.Rubackytė pasakojo, kad knygą išleidus Prancūzijoje, jai buvo labai smalsu sulaukti artimų ir tolimesnių draugų, publikos, muzikos profesionalų, žurnalistų ar visiškai man nepažįstamų žmonių reakcijų.
„Net bičiuliai, su kuriais artimai draugauju, sakė, kad tiek sužinojo ir buvo sukrėsti. Nesu iš tų žmonių, kurie bergždžiai apie save kalba. Taip, kai yra svarbi situacija, jaučiu pareigą pasisakyti, bet tarp draugų esu lengvai bendraujanti, mes kalbame apie simpatiškus, kasdienius, gražius dalykus, tad dalytis savo sunkumais ar dramomis – ne mano stilius. Taigi ir tie, kurie mane gerai pažįsta, labai daug sužinojo. Net mano Mama nebuvo išimtis.
Kitas dalykas – koncertų organizatoriai. Jie buvo sukrėsti, nes visada matė mane paviršiuje: laimingą, gražią, gabią, be rūpesčių. Bet perskaičius knygą iškyla visos mano kovos. Buvo labai įdomu išgirsti ir žurnalistų, kurie manęs asmeniškai nepažįsta, atsiliepimus. Jie buvo nepaprastai susidomėję dar kitomis knygos dalimis. Viską pasakoju per fortepijono ir muzikos prizmę, bet yra daug istorijų, kurios gali būti įdomios, kurioziškos ir gal net keistos plačiai, nebūtinai muzikinei auditorijai“, – kalbėjo garsi pianistė.
Knygą „Gimusi po fortepijonu“ M.Rubackytė ją rašė drauge su vyru Alainu Golay. Pianistė atskeidė, kad būtent vyras, būdamas daugiau nei 20 knygų autorius ir frankofonas, įtikino ir padrąsino ją parašyti knygą prancūziškai.
„Žurnalistai man visada sakydavo, kad turėčiau rašyti knygą, bet nesiryžau imtis ir neturėjau tam laiko, nes tai ne mano profesija. Jie man siūlydavo padėti rašyti, bet abejojau, kaip galiu pasakoti savo intymų gyvenimą svetimam žmogui. Taigi laimingos aplinkybės lėmė tai daryti su artimu žmogumi, mano alter ego.
Viskas prasidėjo nuo interviu. Pirmaisiais mūsų draugystės metais traukiniu važiavome į mano koncertą Briugėje ir Alainas pradėjo manęs klausinėti bei žymėtis blonknote. Tęsėme tokius interviu, po to jie grįždavo į mano rankas, laisvu metu traukinyje ar lėktuve peržiūrėdavau tuos pokalbius ir perduodavau atspausdinti mūsų sekretorei. Nuo tų interviu nuotrupų viskas ir prasidėjo“, – tikina Mūza Rubackytė.
Fotogalerija:
+21