Pasaulis pamišęs dėl „Swarovski“ akmenukų

Kristalai žvaigždžių pasaulyje

Vis dėlto bene daugiausia prie Swarovski kristalų populiarinimo prisidėjo pasaulinio garso pramogų verslo žvaigždės ir mados pasaulis. Žėrinčiais kristalais savo sceninius drabužius mėgsta dabinti daugybė žvaigždžių, kaip antai, Kylie Minogue, Christina Aguilera, Madonna. Juos dievino popkaralius Michaelas Jacksonas. Pastarojo kai kurios Swarovski akmenukais dekoruotos sceninės aprangos detalės periodiškai vis parduodamos aukcione. Dėl tviskančių akmenėlių iš proto kraustėsi ir praėjusių šimtmečių legendinės garsenybės. Štai Anglijos karalienė Viktorija taip žavėjosi šių kristalų tviskesiu, kad net nusprendė iš jų pagaminti karališkųjų papuošalų dublikatus.

Dabartinė Anglijos monarchė Elizabeth II taip pat kartais pasirodo visuomenei pasipuošusi Swarovski kristalais inkrustuotais papuošalais. Swarovski grožybėmis scenoje dabinosi ir legendinė operos solistė Maria Callas. Ką jau kalbėti apie erotiškąją Holivudo dievaitę Marilyn Monroe, kuri kultinę tuomečiam JAV prezidentui J. Kennedy skirtą gimtadienio dainą dainavo pasidabinusi suknia, nusagstyta dešimčia tūkstančių Swarovski kristalų.

Po daugelio metų šis legenda tapęs apdaras buvo parduotas aukcione už išties įspūdingą – 26 milijonų JAV dolerių sumą. Beje, viena iš pretendenčių jį įsigyti buvo paties D. Swarovskio provaikaitė Nadja Swarovski. Deja, pirkinys jai pasirodė pernelyg brangus... Galbūt kaip moralinę kompensaciją Nadja sukūrė savo vestuvinę suknelę, inkrustuotą net 15 tūkstančių savo protėvio išrastų krištolo akmenukų...

Kita vertus, šiais žėrinčiais akmenukais dekoruotos suknios jau senokai jokia sensacija. Jau XIX amžiaus pabaigoje savo kūrinius jais puošė ir pati mielai puošėsi mados legenda Coco Chanel. Kalbama, esą ji netgi konsultuodavo patį Danielį Swarovskį, kaip pagaminti akmenukus, kad šiuos būtų lengva tvirtinti prie audinio. Swarovski manija užsikrėtė ir garsusis Christianas Dioras. Būtent su šiuo madų kūrėju bendradarbiaudamas D. Swarovskis sukūrė vieną garsiausių kristalų per visą savo  įmonės istoriją. Jiedviejų kūrinys – „Aurora Borealis“ vardu pavadintas kristalas žėrėte žėri visomis spektro spalvomis.

Swarovski spindesiui neatsispyrė ir jaunesnės drabužių dizainerių kartos. Juos ypač dievino Ives‘as Saint Laurentas, Gianni Versace ir kt. Šiandienos madų pasaulis be šių akmenukų tiesiog neįsivaizduojamas.

Parodykite bent vieną tikrą moterį, kuri netrokštų savo drabužių spintoje turėti „swarovskiais“ nusagstytų „D&G” džinsų ar žėrinčios „Victoria‘s secret“ liemenėlės...

Apie viską nuo pradžių

Tiesą sakant, įdomu, kokia linkme rutuliotųsi mados ir juvelyrikos istorija, jei šiame pasaulyje nebūtų gimęs Danielis Swarovskis. Šis genialus stiklo meistras kiekvienos damos svajonę turėti savo papuošalų skrynutėje bent vienutėlaitį spinduliuojantį briliantą pavertė beveik tikrove. Pagal unikalias technologijas iš paprasčiausio smėlyje randamo kvarco pagaminti kristalai tviskesiu beveik nenusileido tikriems brangakmeniams, o kainavo tiesiog juokingai mažai. Tačiau D. Swarovskio užmojai siekė kur kas toliau nei tapti brangiųjų akmenų imituotoju. Savo kristalams jis siekė sukurti ypatingą statusą. Ir jam pavyko!

Danielis Swarovskis gimė 1862 metais tuometėje Austrų-Vengrų imperijoje Bohemijos kalnuose. Kaip ir daugelis to krašto gyventojų, Swarovskių šeima duonai prasimanydavo iš Bohemijos kraštą ne vieną amžių garsinusių stiklo dirbinių. Tai buvo nedidelis amatas ir į jokius didelius verslus toli gražu nepretendavo. Vis dėlto jaunasis Danielis, sukdamasis tėvo dirbtuvėlėje, o laisvalaikiu grieždamas smuiku, mintyse vis audė kur kas didingesnes vizijas. Jis troško iš stiklo išgauti visiškai naują briliantams prilygstantį spindesį. Likimas jam netikėtai ištiesė pagalbos ranką...

Atsitiko taip, kad ambicijų nestokojantis jaunuolis apsisprendė studijuoti Paryžiuje. Žinoma, pasirinko tiksliuosius mokslus ir pradėjo gilintis į chemijos, fizikos, mechanikos paslaptis. Kartą jau baigusį studijas Danielį Swarovskį likimas atvedė į pasaulinę elektronikos parodą. Jo dėmesį tiesiog kaustyte prikaustė elektros išradimai. Prisižiūrėjęs technikos naujovių stikladirbys ėmė austi mintį, kaip išganingąją elektros srovę panaudoti stiklui gaminti. Ir išaudė. 1891 m. gimė jo apmąstymų „kūdikis“ – pirmosios pasaulyje elektrinės šlifavimo staklės, kuriomis krištolą buvo galima apdoroti iki absoliučios tobulybės.

Po kelerių metų Danielis Swarovskis užpatentavo savo kūrinį ir nenorėdamas atimti duonos iš Bohemijos stikladirbių, persikraustė į Austriją. Tirolyje, nedideliame Vatenso miestelyje, jis padėjo pamatus garsiajai savo krištolo imperijai.

1956 metais Swarovski įmonės pradininkas apleido šį pasaulį, trims savo sūnums palikdamas milžinišką, pasaulinę sėkmę pelniusį verslą. Dabar kažkada buvęs nedidelis šeimos verslas tiesiog klesti. Swarovski įmonėje visame pasaulyje dirba apie 20 tūkstančių darbuotojų, o jos pelnas siekia kelis milijardus eurų. Tiesa, visur siaučianti krizė neaplenkė ir Swarovski klano. Garsioji krištolo imperija buvo priversta atleisti darbuotojų ir savo verslui plėtoti ieškoti šalių su pigesne darbo jėga. Tačiau kad ir kaip būtų, krištolo gamybos srityje Swarovski įmonei nėra lygių. Jų gaminiai tiesiog negali nesužavėti...

Krištolo imperijos paslaptys

Gausybė stiklo gamintojų visame pasaulyje mėgino pakartoti Swarovski sėkmės istoriją. Deja, taip ir liko, kaip sakoma, prie suskilusios geldos. Kur glūdi jų unikalumas? Daugelio verslo analitikų manymu, Swarovski produkcija tokia nepakartojama dėl to, kad tikrosios kristalų gamybos technologijos griežtai slepiamos. Kalbama, kad viso proceso nežino netgi įmonėje dirbantys ir kristalus gaminantys darbininkai.

Jie tik atlieka savo operaciją, o eiti į kitus cechus jiems griežtai draudžiama. Netgi kristalams gaminti skirtus įrankius įmonė pati pasigamina. Ypač daug dėmesio ir lėšų Swarovski skiria moksliniams tyrinėjimams ir naujoms technologijoms. Jie nestokoja gerbėjų, nes nuolat pateikia įvairiausių staigmenų. Tarkim, prieš 30 metų, visas pasaulis kraustėsi iš proto dėl „nuotaikų akmens“. Šis juvelyrinis stebuklas nuostabiai keitė spalvas pagal savininko nuotaikas.

1976 metais Swarovski įmonė pasauliui pristatė ypatingą savo kūrinį – žavingą krištolinių žvėrelių skulptūrėlių kolekciją. Žėrintis „zoologijos sodas“ netruko tapti kolekcininkų svajone. Netgi buvo įkurtas Swarovski dirbinių kolekcininkų klubas, vienijantis apie pusę milijono bendraminčių iš beveik trisdešimties pasaulio šalių. Kasmet įmonė rengia išskirtinį aukcioną, kurio metu galima įsigyti firminiu Swarovski ženklu – gulbe pažymėtų vienetinių gaminių (dabar kolekcijoje esti per šimtas kolekcinių figūrėlių). Beje, tokį ženklą krištolo imperija pristatė tik prieš dvidešimt metų, iki tol visi dirbiniai buvo žymimi edelveisu.

1995 m. Swarovski imperija atšventė šimtąsias įkūrimo metines. Ta proga Vatense (netoli Tirolio sostinės Insbruko) įkurtas įspūdingas krištolų imperijos šlovės kelią atspindintis muziejus. Jei kada lankysitės Austrijoje, neprasukite pro šalį, nes tai išties dėmesio verta vieta. Įėjimą į požemio uoloje įsikūrusį magišką kristalų pasaulį saugo didžiulis milžinas, iš kurio burnos trykšta krioklys. Į požemį veda stiklo tunelis, o ant sienos išgraviruotos garsių poetų (W. Shakespeare‘o, J. W. Goethe‘ės) eilės, kuriose minimas žodis „krištolas“.

Vos įžengęs į muziejų pasijunti tarsi magiškame iliuzijų pasaulyje. Nuo gausybės spalvų, spindesio ir šviesų žaismo tiesiog svaigsta galva. Šiame muziejuje eksponuojami ir garsiausi Swarovski dirbiniai, tarp jų ir Guinnesso knygos rekordininkai – mažiausias ir didžiausias Swarovski kristalai. Milžinas sveria – apie 62 kilogramus ir yra 40 centimetrų skersmens, o mažylį – vos 0,8 milimetro kristalėlį – įmanoma pamatyti tik per mikroskopą...