Manote, jog savo kūną ir supančią aplinką pažįstate iki smulkiausių detalių? Nebūkite tuo tokia tikra! Jei į visa tai, ką tariatės gerai pažįstanti, pažvelgtumėte pro galingą mikroskopą, jums atsivertų visiškai naujas ir nepažįstamas pasaulis...
Jei atidžiai įsistebeilytumėte pro mikroskopą, pasaulis jus pasitiktų stulbinamai pasikeitęs. Neįgudusiam stebėtojui tūkstančius kartų padidinti jame gyvenantys mikroorganizmai atrodytų lyg iš siaubo filmo atropoję keistų formų baisūnai, mosuojantys atgrasiais žiuželiais ar minantys žemę daugybe gličių kojyčių. Silpnesnių nervų žmonėms tokių vaizdelių, tiesą sakant, gal geriau ir nematyti. Deja, fakto, kad tas kitas, plika akimi nematomas pasaulis egzistuoja, išvengti nepavyks.
Pasaulyje esama nesuskaičiuojama galybė mikrobų. Jų pilna ne tik ant neplautų grindų ar poliklinikų laiptų turėklų. Jie sklando ore, ropoja po, regis, akinamai baltus patalus, tupi ant stalo įrankių, plūduriuoja stiklinėje vandens (beje, neseniai mokslininkų sudarytame labiausiai mikrobais užterštų daiktų sąraše pirmauja kompiuterio klaviatūra, kompiuterio pelė ir įstaigų telefonai).
Netgi mūsų kūnas ir iš išorės, ir iš vidaus knibždėte knibžda mikrobų. Aišku, tai visai nereiškia, kad jie yra neišvengiamas blogis. Nieko panašaus! Mokslininkų nustatyta, jog maždaug 99 proc. mūsų aplinkoje esančių mikrobų nekelia jokio pavojaus arba netgi yra labai naudingi ir reikalingi. Ir tik vienas procentas yra tikri kenkėjai, galintys mus paguldyti į ligos patalą.
Sterilus kūdikis nesteriliame pasaulyje
Į pasaulį ateinantis kūdikis, galima sakyti, yra sterilus. Bet... vos tik patenka į žemišką aplinką, ant jo kūnelio kaipmat apsigyvena visokiausių mikroskopinių padarėlių. Pirmuosius mikrobus naujagimiui, be abejonės, dovanoja mama. Ir tai yra gerai. Ši gimdytojos „dovana“ mažyliui yra pirmoji apsauga nuo piktesnių priešų. Sulig pirmaisiais mamos pieno lašais į jo skranduką taip pat keliauja pilvelio gyventojai, kurie netrukus išvešės ir sudarys gerąją mikroflorą, padėsiančią virškinti bei skaidyti maisto medžiagas. Tyrimais nustatyta, kad sveiko žmogaus žarnyno florą sudaro keli milijardai maždaug 300 skirtingų rūšių mikrobų, kurie kuo puikiausiai sutaria su organizmu ir jam talkininkauja.
Kūdikiui augant, plečiasi ir mikrobų ratas. Tarkim, mažų vaikų pomėgis visus po ranka pasitaikiusius daiktus kišti į burnytę nėra betikslis. Taip jis susipažįsta su naujomis rūšimis mikrobų ir „treniruoja“ savo imuninę sistemą. Aišku, tėvams stebėti tokias „treniruotes“ – tikras siaubas, juk į vaikučio burną keliauja plika akimi nematoma bjaurastis! Todėl vos tik vaikas pradeda suvokti žodžių prasmę, uolūs tėvai kiekviename žingsnyje ima jį gąsdinti: „Nesiliesk, neimk, nečiupinėk, nelaižyk.“
Tiesos čia yra – ant žemės ar įvairių daiktų gali tykoti ligų sukėlėjai. Tačiau perlenkti lazdos bandant jų išvengti nevertėtų. Atlikti tyrimai parodė, kad piktieji mikrobai labiausiai limpa prie tų žmonių, kurie paranojiškai jų bijodami stengiasi savo aplinką kiek įmanoma sterilizuoti. Prieš keletą metų Jeruzalės mokslininkai netgi atskleidė tokį paradoksą: labiausiai mikrobai plinta tose šalyse, kuriose gausiausiai naudojamos įvairios antibakterinės priemonės. Pasak jų, sveikam žmogui pakanka naudoti paprasčiausią muilą, laikytis įprastos higienos ir, svarbiausia, gana dažnai mazgoti rankas. To visai pakanka, kad mikrobai nekeltų pavojaus.
Beje, kalbant apie rankas... Ant jų gyvenantys mikrobai sulaukia išskirtinio mokslininkų dėmesio. Kolorado universiteto biochemikai, kruopščiai išanalizavę šimto vyrų ir moterų rankas, paskelbė štai kokias išvadas. Ant tiriamųjų rankų buvo aptikta apie 5000 skirtingų rūšių mikrobų (ant vieno žmogus rankų gyvena vidutiniškai 150 mikrobų rūšių). Tik penkios iš minėtųjų 5000 rūšių buvo ant visų tiriamųjų rankų. Kitaip tariant, paaiškėjo, jog ant skirtingų žmonių rankų yra įsikūrę skirtingų rūšių mikrobai. Netgi ant to paties žmogaus skirtingų rankų veisiasi skirtingi mikroorganizmai.
Dar vienas įdomus dalykas: mokslininkai pastebėjo, jog ant moterų rankų mikrobų kur kas daugiau nei ant vyrų. Kodėl taip yra? Iškelta keletas hipotezių: galbūt tai lemia skirtinga odos rūgštinės dangos sudėtis arba... gali būti kalti rankų kremai, kurie, mokslininkų manymu, sudaro puikią terpę tarpti mikrobams...
Mikrobai keliautojai
Tikriausiai jau supratote, mikrobai – nenuilstantys keliautojai. Aišku, jokių kelialapių jiems nereikia. Jie keliauja „zuikiu“ ir naujus „gyvenamus plotus“ pasiekia įvairiausiais keliais: oru, vandeniu, sausuma... Pasak mokslininkų, kai kurie mikrobai gali būti perduodami iš kartos į kartą. Egzistuoja teorija, kad tam tikros mikrobų rūšys būdingos tik tam tikrų žemynų, geografinių regionų ar tautų gyventojams. Pagal juos mokslininkai netgi bandė atkurti pasaulio tautų migraciją. Jų teigimu, bene painiausia yra Europos tautų mikrobų įvairovė, ir tai rodo, kaip aktyviai šiame žemyne vyko genčių ir tautų judėjimas.
Pasirodo, yra netgi tokių mikrobų, kurie nesibaido ekstremalių sąlygų ir „praktikuoja“ tarpgalaktines keliones. Mokslininkų įrodyta, jog mūsų planetoje neabejotinai esama ir tokių, kurie pas mus atkeliavo iš kosmoso. Kaip? Sako, daugiausia su meteoritais ir kitokiomis kosminėmis liekanomis.
O štai Indijos tyrinėtojai įrodė, kad mikroorganizmai geba gyventi netgi kosminėje erdvėje. Pasitelkę specialų zondą, stratosferoje mokslininkai „sužvejojo“ apie dešimt bakterijų rūšių. Atlikus genetinę analizę paaiškėjo, kad dauguma jų yra panašios kilmės kaip egzistuojančiosios Žemėje. Bet aptiktos ir kelios rūšys, kurios visiškai skyrėsi nuo žemiškųjų „giminaičių“. Ypač mokslininkus nustebino neregėtas jų atsparumas ultravioletiniams spinduliams.
Apie mikrobus mutantus
Kita vertus, nereikia nė kosmose gyvenančių „ekstremalių“ mikrobų – mūsų gimtojoje Žemėje taip pat randasi mikrobų mutantų, kitaip tariant, baisių ligų sukėlėjų, kurių negali nužudyti niekas – nė „visagaliai“ antibiotikai. Beje, mokslininkai apgailestaudami kelia prielaidas, kad būtent tokie mokslo pažangos vaisiai kaip antibiotikai ar skiepai ir galėjo paskatinti gimti įvairius sunkiai įveikiamus ar visai neįveikiamus virusus. Žinoma, vienareikšmiškai to tvirtinti negalima, bet nuolat atliekami tyrimai atskleidžia vis naujų nerimą keliančių detalių. Kažkada odes antibiotikams giedoję gydytojai dabar jau neskuba jų vadinti panacėja ir perspėja, jog netinkamai vartojami jie gali pridaryti pasauliui daug žalos.
Ypač daug kalbų tebekelia po JAV kažkada pasklidusi vadinamoji bakterija žudikė, myriop pasiuntusi ne vieną žmogų. Aukos – daugiausia visiškai sveiki jaunuoliai – mirė tiesiog akyse ir niekas jiems negalėjo padėti. Neaiški buvo nė staigios mirties priežastis. Sutrikę medikai iš pradžių įtarė, kad galbūt tai kažkokia nauja gripo atmaina, o gal nežinoma alerginė reakcija... Kai pasipylė tokių mirčių lavina, buvo susirūpinta globaliniu mastu. 1961 m. po išsamių tyrimų buvo pateikta štai tokia išvada: į mirtį žmones siunčia visai ne gripas ir ne alergija, o antibiotikui meticilinui atsparus auksinis stafilokokas (sutrumpintai MRSA).
Ši bakterija žudikė iki šiol yra medikų ir ligonių siaubas. Paradoksaliausia, kad auksinis stafilokokas yra labai dažnas mūsų aplinkoje. Pasak mokslininkų, šios rūšies bakterijų galima aptikti ant 3 iš 10 žmonių kūno. Įprastomis sąlygomis jos tėra normalios mikrofloros dalis ir nepavojingos. Tačiau tam tikrais atvejais jos supiktybėja ir gali sukelti įvairiausių sunkių infekcijų, kurios kartais net baigiasi mirtimi…
Vis dėlto nesinorėtų šio straipsnelio baigti tokia bauginama gaida. Pabaigoje galima pridurti: kad ir kaip būtų, mikrobai visada egzistavo ir egzistuos. Jų nenugalės nei moderniausi medikamentai, nei stipriausi chemikalai. Todėl mums tiesiog reikia su tuo susitaikyti ir išmokti gyventi taip, kad jie darytų kuo mažiau žalos ir teiktų kuo daugiau naudos.