Pasaulyje pripažintų sveikatos specialistų patarimai, kaip nesirgti

Adrianą Kennedy, Brendą Davis, Jeffrey Smithas į Lietuvą pakvietė Ann Wigmore sveikos mitybos konferencijos rengėjai, Jeanas Claude᾽as Laprazas svečiavosi Vilniaus knygų mugėje.

5 taisyklės, kurių reikėtų laikytis kasdien

Prof. dr. Adrianas Kennedy – gydytojas, lektorius, kuriam per keturiasdešimt darbo metų pavyko sudominti sveikos gyvensenos principais milijonus Jungtinių Arabų Emyratų ir Indijos žmonių. Jis – Arabijos gyvensenos ir sveikatos instituto direktorius, porą kiekvieno mėnesio savaičių praleidžiantis vienoje šalyje, porą – kitoje.

„Kai susitinka du žmonės, paprastai nuskamba mandagus: „Kaip laikaisi?“, ir pozityvus: „Gerai!“ Tačiau vienas kitas papildomas klausimas leistų patikslinti atsakymą – aš mėgstu užduoti juos auditorijai, su kuria kalbuosi apie sveikatą. Ar tarp jūsų artimųjų yra turinčių didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, širdies liga, vėžiu arba jau sergančių? Kurie iš jūsų nesate išsiugdęs įpročio kasdien valandą pasimankštinti? Kurie sveriate daugiau, nei reikėtų? Esate ambicingi, į rezultatą orientuoti, nuolat įtampą patiriantys žmonės? Esate linkę į depresiją? Skiriate naktiniam miegui mažiau nei aštuonias valandas? Rūkote, vartojate alkoholį? Kalbatės mobiliuoju telefonu, kai vairuojate? Kaskart, kai užduodu vieną ar kitą klausimą, auditorijoje pakyla rankos. Bet kai paprašau pakelti rankas tuos, kuriems nė vienas iš mano klausimų nebuvo aktualus, paprastai tokių žmonių neatsiranda. Ką tai reiškia? Kad sąžiningas atsakymas į klausimą: „Kaip laikaisi?“, turėtų būti: „Ačiū, negerai!“

80 proc. ligų lemia gyvenimo būdas, t. y. mes patys sukuriame jų priežastis. Įdomu tai, kad šios ir turtingose, ir skurdžiose šalyse – vienodos.

Kažkada ligas sąlygojo skurdas, bet mūsų laikais didelė dalis Žemės gyventojų serga todėl, kad gyvena pertekliuje. 80 proc. ligų lemia gyvenimo būdas, t. y. mes patys sukuriame jų priežastis. Įdomu tai, kad šios ir turtingose, ir skurdžiose šalyse – vienodos: tabakas, alkoholis, nutukimas, per mažai daržovių racione... Negana to, gyvename laikais, kai (ir tai, ko gero, nutiko pirmą kartą žmonijos istorijoje) tėvai sveikesni už savo vaikus.

Ką daryti? Padėtų vadovavimasis keliomis elementariomis taisyklėmis. Pirma, kiekvienas iš mūsų turi įprasti kasmet tikrintis sveikatą. Antra, privalome valgyti tai, kas ją palaiko, o ne žaloja. Trečia, kad kūnas gerai funkcionuotų, turime reguliariai mankštintis ar kitaip parūpinti jam fizinio aktyvumo. Anksčiau rūkymas buvo laikomas gyvenimo būdo veiksniu, sukeliančiu daugiausia ligų, bet jį pranoko sėdėjimas! Paprasta: jei nepasimankštinate, neturite teisės valgyti vakarienės. Judėjimas ne tik padeda sudeginti organizmo nesunaudotas kalorijas, sulieknėti, bet ir mažina kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, artrito riziką, stiprina kaulus ir t. t. Ketvirta, turime išmokti atpalaiduoti protą, valdyti stresą. Vienas iš geriausių natūralių būdų – skirti pakankamai laiko miegui. Išmeskite iš galvos mintį, kad miegodamas žmogus beprasmiškai eikvoja savo laiką! Kaip tik miego metu kūnas save gydo. Penkta, turime labai stengtis atsikratyti priklausomybių – nuo svaigalų, rūkalų iki mobiliojo telefono ir t. t.“

Adriano Kennedy taisyklės

Jei tau rūpi tavo sveikata, turi:

• ją kasmet tikrintis;
• valgyti sveikatai palankų maistą;
• būti fiziškai aktyvus;
• mokėti valdyti stresą;
• atsikratyti priklausomybių.

Mėlynosios zonos garsėja gyvybingais šimtamečiais

Dietologė, mokslininkė, knygų autorė iš Kanados Brenda Davis – laukiama viešnia pasaulio sveikos gyvensenos forumuose. Daug metų ji ištikima veganiškai mitybai, jos patarimais vadovaujasi apsisprendę eiti šiuo keliu.

„Dabartiniais duomenimis, Vakaruose apie 70 procentų mirčių lemia lėtinės ligos. Manoma, kad 90 proc. II tipo cukrinio diabeto, 80–90 proc. širdies sistemos ligų, 40–70 proc. vėžio galima išvengti. 2011-aisiais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad pagrindiniai šiuolaikinio žmogaus sveikatos priešai – nejudrus gyvenimo būdas, perteklinis alkoholio vartojimas, rūkymas ir netinkama mityba. Kalbant apie pastarąją, daugiausia problemų sukelia perdirbtas maistas, pasižymintis dideliu kiekiu sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Kur daug sočiųjų riebalų? Gyvūninės kilmės maiste – tai akcentuojama PSO pranešime. Besivystančių šalių situacija rodo, koks pražūtingas Vakarams įprastas greitasis maistas: Kinijoje, Indijoje ir kitose valstybėse, kuriose daugėja jį pamėgusių žmonių, sparčiai daugėja ir sergančiųjų. Jų priešingybė – mėlynųjų zonų gyventojai, kurių mityboje dominuoja neperdirbtas augalinis maistas ir didelę jo dalį sudaro ankštiniai. Pasaulio vietos, vadinamos mėlynosiomis zonomis, stebina dideliu skaičiumi šimtamečių ir vyresnių senolių. Ypač įdomu, kad ir būdami garbaus amžiaus jie išlieka savarankiški, produktyvūs, dirba žemės ūkio darbus, vaikšto po kalnus, t. y. mėlynųjų zonų šimtamečiai nėra neįgalieji, kuriems reikia kitų, jaunesnių, pagalbos. Aš kalbu apie Italijos Sardiniją, Japonijos Okinavą, Kalifornijos Lomą Lindą, Graikijos Ikariją ir Kosta Rikos Nikojos pusiasalį. Šių skirtingų pasaulio regionų gyventojus sieja teikiama pirmenybė augaliniam maistui ir dar keli gyvensenos dalykai: tų žmonių ryšiai su šeima stiprūs, jie nerūko, dalyvauja savo bendruomenės gyvenime, yra kasdien fiziškai aktyvūs. Beje, dauguma jų nėra visiški vegetarai: keturi iš penkių mėlynųjų zonų gyventojų vartoja šiek tiek gyvūninės kilmės maisto. Pabrėžiu – tik šiek tiek.

Grįžkime prie statistiškai gausių žmonijos grupių, kurių vieną sudaro vegetarai ir veganai. Kokia jų sveikata, palyginti su kitų žmonių? Pasiremsiu dviem plataus masto tyrimais, trunkančiais daug metų: vienas pradėtas Šiaurės Amerikoje 2002-aisiais, kitas – Didžiojoje Britanijoje 1993-iaisiais. Juose dalyvauja tūkstančiai savo sveikata besirūpinančių moterų ir vyrų, tačiau tarp jų yra visokių: mėsėdžių, vegetarų, valgančių žuvį, neatsisakančių tik pieno ir kiaušinių, veganų, pripažįstančių vien augalinį maistą. Man džiugu konstatuoti, kad tyrimų rezultatai rodo, jog dalyvių vegetarų ir veganų širdies ligų rizika trečdaliu mažesnė nei mėsėdžių. Kitas labai įdomus rodiklis: nesvarbu, kokią mitybą praktikuoja tyrimų dalyviai (primenu, visi jie – savo sveikata besirūpinantys žmonės), Anapilin jų per prabėgusius metus iškeliavo dvigubai mažiau, palyginti su tų regionų populiacija apskritai.“

Brendos Davis taisyklės

Jei tau rūpi tavo sveikata, turi:

• vengti greitojo maisto;
• teikti pirmenybę augaliniam maistui;
• praktikuoti mėlynųjų zonų gyventojų gyvenimo būdą.

Produktai su GMO nepageidaujami

Tarptautinės organizacijos „Atsakingų technologijų institutas“ vadovas, knygų autorius, vartotojų teisių gynimo aktyvistas iš JAV Jeffrey Smithas skiria savo laiką ir jėgas tam, kad pasaulis būtų informuotas apie genetiškai modifikuoto maisto poveikį gyviems organizmams.

„Lietuva – keturiasdešimt trečia šalis, kurioje lankausi. Esu skaitęs šimtus paskaitų ir kaskart klausiu žmonių, ar jiems svarbu, kad valgomame maiste nebūtų genetiškai modifikuotų organizmų? Ar, apsisprendus vartoti kuo daugiau ekologiško maisto ir ėmus tai daryti, atsirado sveikatos gerėjimo požymių? Klausytojų, kurie atsako į mano klausimus teigiamai, visada yra, ir jie, nesvarbu, kokioje šalyje gyvena, vardija panašius savijautos pokyčius, sąlygotus raciono pokyčių: pagerėjo odos būklė ir miegas, padaugėjo energijos, pašviesėjo galva, nukrito svoris... Pokytis, visur minimas dažniausiai, – pagerėjęs virškinimas.

Amerikos aplinkos medicinos akademijos mokslininkai, išanalizavę, kas vyksta, kai pašarais su GMO šerti gyvuliai pradedami šerti kitokiu maistu, sako, kad kiekvienas šeimos gydytojas turėtų rekomenduoti savo pacientams maistą be GMO kaip ligų profilaktikos priemonę. Gyvuliai – ne žmonės, bet jų būklės analizė mums duoda naudingos informacijos, nes jie, kaip ir mes, kenčia dėl virškinimo, reprodukcinės, imuninės ir kitų sistemų veiklos sutrikimų. Kaip paaiškėjo, tai, ką jie ėda, daro jiems labai didelę įtaką, o problemų akivaizdžiai mažėja arba jos išnyksta, kai pašaruose nebelieka GMO. Europoje GMO daugiausia yra gyvulių maiste, o JAV pilna žmonėms skirtų perdirbto maisto produktų su GMO.

2009-aisiais ėmiau rinkti informaciją iš Amerikos medikų, kurie kaip terapinę priemonę savo pacientams skyrė dietą be GMO, juos gydytojams leidus irgi apklausiau. Specialistai pasakojo apie statistiškai reikšmingo pacientų skaičiaus savijautos pokyčius, o konkretūs žmonės – apie tai, kas jiems nutiko. Pamenu moterį, sergančią Krono liga, kuri tvirtino, kad pakeitus mitybą jau po trijų dienų pasireiškė pagerėjimas, dvi kitas moteris, kurios taip pat turėjo su virškinimu susijusių problemų, – jos pasijuto geriau po kelių savaičių... Beje, tuo pat metu lankiau fermerius: jie man pasakojo apie tokias pat gyvulių virškinimo bėdas ir apie tai, kaip jų būklę pakeitė pašarai be GMO. Lygiai tas pat vyko ir su žmonėmis, ir su gyvuliais!

Kai imama maitintis ekologišku maistu, gerėja virškinimas, imunitetas, atmintis, koncentracija, emocinė būklė, mažėja nuovargis, depresija...

Gausi informacija iš įvairių šaltinių, kurią esu surinkęs, rodo, kad, kai žmogaus organizmas nebegauna GMO, kai imama maitintis ekologišku maistu, gerėja virškinimas, imunitetas, atmintis, gebėjimas koncentruotis, emocinė būklė, mažėja nuovargis, depresija, skausmas, svoris, alergija, nemiga... Tyrimai rodo, kad GMO veikia DNR ir keičia genų aktyvumą. Taigi genetiškai modifikuota bulvė ar obuolys gali „perprogramuoti“ mūsų genus. Biotechnologijų kompanijos neapsiriboja augalais, jos kuria genetiškai modifikuotus uodus, žuvis, bakterijas... Jos siekia pakeisti gamtą! Jei visi atsisakytume vartoti gaminius su GMO – maistą, pašarus, GMO kūrėjai pasijustų vakuume... Susitelkę mes galime paveikti rinką.“

Jeffrey Smitho taisyklės

Jei tau rūpi tavo sveikata, turi:

• skaityti maisto produktų informaciją;
• nepirkti ir nevalgyti produktų su GMO;
• teikti pirmenybę ekologiškam maistui.

Organizmo vairininkas – endokrininė sistema

Bendrosios praktikos gydytojas, mokslininkas iš Prancūzijos Jeanas Claude᾽as Laprazas jau keturiasdešimt penkerius metus plėtoja individualizuotos medicinos, arba endobiogenikos, koncepciją. Jis ir jo pasekėjai geba padėti tada, kai klasikinės medicinos išpažintojai tik bejėgiškai skėsčioja rankomis.

„Studijavau Paryžiuje, teko praktikuotis didžiosiose jo ligoninėse. Reanimacijos skyriuje mačiau, kokius nuostabius rezultatus užtikrina klinikinė medicina, todėl neabejojau, kad po studijų teikdamas žmonėms pagalbą kaip bendrosios praktikos gydytojas galėsiu padėti visiems savo pacientams. Tačiau klydau. Negalėjau atsakyti sau į klausimus, kodėl nėra teigiamų rezultatų, nors gydau žmogų taip, kaip reikia? Kodėl atsiranda sunkių šalutinių padarinių? Kodėl liga vėl atsinaujina? Šiandien matau, kad klausimai, kankinę mane prieš keturiasdešimt penkerius metus, kyla gydytojams ir šiandien.

Kažkada, prieš mokslo erą, medikai rėmėsi savo penkiais pojūčiais, gydė pacientus mineralais, augalinės ir gyvūninės kilmės preparatais. Buvo naudojama daug vaistažolių. Moksliniai atradimai paskatino kitokį požiūrį: žmogus pradėtas tyrinėti atskiromis dalimis, ligos imtos sieti su genų anomalijomis... Kai žmogaus organizmas vertinamas kaip atskirų organų ir funkcijų rinkinys, logiška parinkti specifinį gydymo būdą su tuo ar kitu organu susietai anomalijai. Pavyzdžiui, žmogui susirgus vėžiu paprastai veikiamas auglys. Rezultatai iš pradžių gali būti labai geri, auglio nelieka, bet po 3–6 mėnesių vėžys neretai sugrįžta ir labiau išplinta. Kodėl tai vyksta? Todėl, kad į ligonį nežvelgiama kaip į visumą, liga atskiriama nuo jo, tarsi jiedu nebūtų susiję...

Koks kitas kelias? Mes, individualizuotos medicinos šalininkai, neneigiame mokslo rezultatų ir žinių, bet vertiname kiekvieną žmogų kaip visiškai unikalią, tam tikroje aplinkoje (turiu galvoje šeimą, socialinius ryšius ir t. t.) veikiančią būtybę. Mūsų tikslas – išsiaiškinti, kaip žmogus valdo savo organizmą, nes nuo to priklauso jo būklė. Kalbu apie įvairius nuolat sąveikaujančius lygmenis, kuriems kas nors turi vadovauti: genus, molekules, ląsteles, audinius, organus... Jų sintezę, bendrą darbą užtikrina endokrininė sistema, veikianti pagal mokslui puikiai žinomus dėsnius. Bet individualizuota medicina, besivadovaujanti kompleksiniu požiūriu, ne tik remiasi dėsniais, bet žino ir jų veikimo schemą! Mūsų darbas prasideda nuo žvilgsnio į atėjusįjį: vieni žmonės aukšti, kiti žemi, vieni liekni, kiti apkūnūs, reikia įvertinti fiziologiją, o ji iškart duoda peno mintims. Toliau – pokalbis su pacientu. Didžioji šių laikų medicinos drama – žmogus neturi laiko aptarti su gydytoju savo savijautos. O skiriant tam laiko ir užduodant klausimus gali paaiškėti, kad, pavyzdžiui, 45-erių metų moterį, sergančią krūties vėžiu, paauglystėje kamavo aknė, kad ji labai mėgsta saldumynus, kad prieš tris mėnesius sužinojo, jog jos vyras jau dešimt metų turi meilužę ir tai jai sukėlė didžiulį stresą... Ši informacija man sufleruoja apie jos organizmo disbalansą, padeda suprasti, kas vyksta su jos hormonais, endokrinine sistema, kuri, kaip sakiau, yra organizmo vairininkas.

Kitas šaltinis – kraujo tyrimai, kurie reikalingi, kad sužinočiau apie kraujo sudėtinių dalių santykį, leidžiantį man įžvelgti visai kitus dalykus, nei vertinant jį įprastai. Dar vienas svarbus individualizuotos medicinos aspektas – vaistiniai augalai. Jų cheminė struktūra daug sudėtingesnė negu sintetinių vaistų, jie – natūralus gamtos chemijos rezultatas. Šiuolaikinė medicina neišnaudoja visų vaistinių augalų galimybių, nes kaip ir žmogų suskaido juos į atskiras dalis, nemato visumos. O ji – raktas, atrakinantis ligos duris.“

Jeano Claude᾽o Laprazo taisyklės

Jei tau rūpi tavo sveikata, turi:

• suvokti savo kūną kaip visumą;
• konsultuotis su medikais, kurie suvokia žmogaus kūną kaip visumą;
• pasitikėti natūraliais ir labai galingais gydytojais – vaistiniais augalais.