Pasitikite jauno vyno šventę!
Lengviems lapkričio saulės spinduliams krintant ant pageltusių vynuogių lapų, į vyndarių ir visų vyno mylėtojų kiemą atkeliauja linksma jauno vyno šventė – „Božolė nuvo“ (prancūzų k. „Beaujolais nouveau“).
Oficialiai jauno vyno šventė prasideda trečiąjį lapkričio ketvirtadienį atkimšus pirmus iš šiųmečio vynuogių derliaus pagaminto vyno butelius. Tada nuo Liono iki Paryžiaus, nuo Niujorko ir Mendozos iki Vilniaus minios entuziastingai nusiteikusių vyno gerbėjų kelia taures jauno vyno garbei (beaujolais nouveau est arrive!) ir kviečia keliauti po žymiausius pasaulyje vyndarystės regionus.
"Božolė nuvo"
„Božolė nuvo“ – jaunas prancūziškas vynas, gaminamas Božolė regione iš Gamay vynuogių. Vynas gaminamas supaprastintos fermentacijos būdu, t. y. vynuogės paliekamos nesutraiškytos. Dėl šios priežasties božolė vynas yra žymiai gaivesnis už įprastos rūšies vyną, turi mažiau taninų, o gerti jį galima praėjus vos šešioms savaitėms po vynuogių nuėmimo derliaus. Tokį vyną stengiamasi išgerti per kelis mėnesius, nes paprastai jis netinkamas ilgai saugoti. „Božolė nuvo“ patariama gerti atvėsintą iki 14 laipsnių iš nedidelių taurių užkandant rūkytomis dešrelėmis, šaltai rūkytos ar vytintos mėsos užkandžiais, kamambero sūriu ir šviežia duona.
Nuo ko viskas prasidėjo? Į pietus nuo Burgundijos esančio Božolė regiono, vyndariai turėtų būti dėkingi hercogui Pilypui Drąsiajam, kuris XIV a. pabaigoje uždraudė auginti Gamay vynuoges visoje Burgundijoje. Tačiau Božė (prancūzų k. Beaujeu) miestelio apylinkių gyventojai išsaugojo vynuogynus ir derliaus šventės proga gerdavo jauną tų metų vyną. Kita vertus, vynas, laikytas statinėse, greitai pasendavo ir imdavo prastėti, todėl šviežutėlio vyno pasirodymas buvo svarbus įvykis kaimo, ypač miesto, gyventojams. Pastarieji laukdavo pirmųjų vežimų, atvažiuojančių iš artimiausių kaimų, ir švęsdavo jų sutiktuves.
Šių laikų „Božolė nuvo“ šventė yra Georgeso Duboeufo nuopelnas, nes XX a. 2-ojoje pusėje iš regioninės jauno vyno sutikimo tradicijos jis sugebėjo sukurti pasaulinio masto šventę. Komercinė božolė sėkmė paskatino ir kitas šalis imtis jo gamybos – taip gimė itališkasis Vino novello, Ispanijoje pradėtas gaminti Vino nuevo, Nouveau wine Jungtinėse Valstijose ar Šv. Martyno vynas Čekijoje. Vykstant „Božolė nuvo“ šėlsmui visame pasaulyje, išgeriama daugiau kaip 65 mln. butelių vyno. O dabar kviečiame į kelionę po svarbiausius pasaulyje vyno regionus!
Napos slėnis Kalifornijoje
Pirmieji Kalifornijos slėnyje apsigyveno vapo genties indėnai ir suteikė vietovei Napos vardą. Žodis „napa“ jų kalba reiškė „gausą, derlių“. Nedideliame slėnyje buvo daugybė laukinių gyvūnų, tekančiose upėse nardė lašišos, o žaliuose laukuose augo laukinės vynuogės. Nenuostabu, kad XIX a. viduryje į Napos slėnį atsikėlę naujakuriai ėmėsi vyndarystės. Pirmasis 1861 m. pardavinėti vyną pradėjo Charlesas Krugas, o jo įkurta vyno darykla veikia iki šiol. Šiandien Napos slėnyje, pripažintame vienu svarbiausių vyno regionų pasaulyje, veikia daugiau nei 400 vyno daryklų, siūlančių apsilankyti ir paragauti kalifornietiško vyno iš Cabernet sauvignon, Merlot, Pinot noir, Chardonnay, Sauvignon blanc, Sangiovese, Zinfandel ar Cabernet franc vynuogių.
Saint Emilion regionas Prancūzijoje
Saint Emilion – seniausia Bordo regiono dalis, UNESCO įtraukta į Pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Saint Emilion istorija ir vaizdai grąžina mus į gilius viduramžius su tamsoje paskendusiomis romaninėmis bažnyčiomis, sukrypusiais pilko akmens namais ir siauromis vingiuotomis gatvelėmis, kuriomis prieš daug amžių atkeliavo ir čia įsikūrė vienuolis, vardu Emilionas. Na, o romėnai vynuoges šiose apylinkėse augino jau nuo II a., tad gilių vyndarystės tradicijų išsiilgusiems keliautojams šis nedidelis Prancūzijos regionas bus tai, ko jie ilgai ieškojo. Saint Emilion vynas dažniausiai gaminamas iš Merlot, Cabernet franc ir šiek tiek Cabernet sauvignon rūšių vynuogių mišinio. Vynas pasižymi skaisčia aviečių ar rubino spalva, kvepia vyšnių, aviečių, slyvų ir rabarbarų mišiniu, o skonis primena sodo vaisius.
Saulėtoji Toskana Italijoje
Visi puikiai žino pasakomis apipintą Toskaną – iš senų kino filmų, knygų, atvirukų ar meno istorijos pamokų. Maži miesteliai, snaudžiantys kalvų viršūnėse, kiparisų ir alyvmedžių giraitės, balti vieškeliai, senoliai namų pašonėse ir visame pasaulyje gerai žinomas iš Toskanos kilęs Chianti classico vynas. Chianti srityje tarp Florencijos ir Sienos karaliauja Sangiovese vynuogės, be kurių apskritai neįsivaizduojamas Toskanos vyno pasaulis. Sangiovese yra Chianti classico dvasia, jautri aplinkai ir reikalaujanti vyndario išmanymo bei kantrybės. Chianti vyno spalva šiek tiek tamsesnė už rubino, kvapas primena vyšnias, tabaką, gervuoges, mėlynes. Vynas turi nemažai taninų, o santūrus rūgšties pojūtis išlieka net ir gerai prisirpusio derliaus vyne. Toskanoje vyno mėgėjams verta keliauti Via chiantigiana keliu, ties kuriuo telkiasi pagrindiniai ir žinomiausi Chianti srities vyndarystės ūkiai.
Rioja regionas Ispanijoje
Be abejonės, vynas yra neatskiriama Ispanijos kultūros ir virtuvės dalis, o žymiausias Ispanijos vyno regionas – Rioja. Švelnus žemyninis klimatas, finikiečių laikus menančios vyndarystės tradicijos ir 1852 m. Luciano Murrieta, grįžęs iš Bordo regiono Prancūzijoje ir pagaminęs pirmąjį aukštos kokybės Rioja vyną, pavertė Riojos regioną neatskiriama vyno kultūros dalimi. Labiausiai paplitusi vynuogių rūšis regione yra Tempranillo, dėl ypač tamsios, beveik juodos spalvos dar vadinama karališkąja Ispanijos vynuoge. Tik dėl šios vynuogių rūšies Rioja vynas tampa kvapus, sodraus ir stipraus skonio, gausus taninų. Susidomėję Šiaurės Ispanija ir Riojos vynu turi puikią galimybę tai pamatyti iš arti keliaudami maršrutu „Vyno kultūra Riojoje“. Tai kelias, besitęsiantis beveik 100 km per Ebro upės slėnį ir suteikiantis galimybę pažinti regiono vyndarystės praeitį ir dabartį, aplankyti mažus kaimelius ir pasimėgauti ispaniška virtuve.
Tolimoji Mendoza Argentinoje
Lygumoje įsikūręs Mendozos miestas – Argentinos vyno sostinė. Pirmosios šalies vyninės atidarytos būtent čia, Andų papėdėje, 1861 metais. Vyno tradicijos į Argentiną atkeliavo su europiečių emigrantais, tarp kurių buvo nemažai vyno kraštų atstovų – italų, ispanų, prancūzų. Kai kurie jų į Argentiną atsivežė vynmedžių sodinukų ir pradėjo verstis vyndaryste. Šalies vyndarystės centre pagaminama daugiau nei 80 proc. viso Argentinos vyno ir net 50 proc. Pietų Amerikos vyno. Argentinoje sakoma, kad Mendoza – saulės ir gero vyno kraštas su didžiausiomis Pietų Amerikos viršūnėmis Aconcagua (6 962 m) ir Tupungato (6 804 m). Daugiausia regione auginamos Cabernet, Merlot, Chardonnay, Syrah ir, svarbiausia, Malbec rūšių vynuogės. Dėl didelių temperatūros svyravimų per parą vynuogių sudėtyje susidaro daugiau taninų, didesnis ir jų rūgštingumas. Iš tokių vynuogių gaminamas intensyvesnis ir ypatybes išlaikantis vynas.
Tai įdomu...
► Manoma, kad du seniausi pasaulyje šampano buteliai buvo atkimšti 2010 metais Suomijoje. Vienas iš Baltijos jūros dugne rastų beveik dviejų šimtų metų senumo butelių buvo pagamintas „Veuve Clicquot“ šampano darykloje, o kitas jau nebeegzistuojančių „Juglar“ vyndarių.
► Atogrąžų zonoje netrūksta vyno gamybos entuziastų, tačiau neįprastai aukšta temperatūra ir didelė drėgmė visiškai pakeičia uogų auginimo ciklą. Pavyzdžiui, Tailando vynuogynuose vynuogių derlių įmanoma nuimti du kartus per metus. Indonezijos Bali saloje, beveik ties pusiaujo linija, vynuogių derlių galima nuimti kartą per mėnesį!
► Baltąjį ir rožinį vyną vertėtų gerti atvėsintą iki 12 laipsnių. Bet yra nemažai raudonojo vyno rūšių, kurį gamintojas rekomenduoja gerti tik atvėsintą. Reikia prisiminti, kad kambario temperatūra yra 18–19 laipsnių, o ne 22 ar aukštesnė, kaip manoma.
► JAV nepriklausomybės akto autorius ir trečiasis šalies prezidentas Thomas Jeffersonas (1743–1826) yra vienas įtakingiausių vyno istorijos veikėjų. Viskas, prie ko jis prisilietė, virto „auksu“, nes dabar vyno buteliai iš jo kolekcijos verti aukščiausios aukcionuose mokamos kainos – vyno butelis su inicialais „Th.J.“ aukcione parduodamas už maždaug 100 000 JAV dolerių.
► Vyno skoniui ir kokybei butelio dugno išgaubimas jokios reikšmės neturi. Net kai kurių brangiausių vyno rūšių butelio dugnas yra visiškai plokščias. Labai dažnai butelio išgaubimas vynui yra naudojamas tik kaip psichologinio poveikio priemonė: taip butelis atrodo didesnis ir ypatingesnis.
Tekstas D. Smagurauskaitės
Taip pat skaitykite: