Paskelbti apdovanojimų „Žmonės 2019“ nominantai: kviečiame balsuoti

Apdovanojimai „Žmonės“ šiemet išties atspindės visas gyvenimo sritis ir jose žibančius žmones. Pagerbsime tuos, kurie savo idėjomis, vertybėmis, veikla mus įkvepia, diktuoja kryptį, lemia mūsų kasdienius pasirinkimus, keičia šalį ir visuomenę. Jie garsūs ne tik asmeniniais pasiekimais, bet ir tuo, kad griauna įsigalėjusius stereotipus, skatina tobulėti, daro mus geresnius.

Šį kartą nugalėtojus rinks ne tik portalo Žmonės.lt skaitytojai bei LNK televizijos žiūrovai, bet ir komisija, kurioje – savo darbais ir pasiekimais į istoriją jau įėjusios asmenybės, atstovaujančios kiekvienai nominacijos kategorijai. Nugalėtojai bus renkami aštuoniose kategorijose: Mylimiausias žmogus, kurį rinks tik skaitytojai ir žiūrovai, Metų sporto žmogus, Metų verslo žmogus, Metų kultūros žmogus, Metų mokslo žmogus, Metų muzikos žmogus, Metų scenos žmogus bei Metų žmogus – nominacija, kuri taps vakaro kulminacija. 

Kviečiame iš arčiau susipažinti su kiekvienos kategorijos nominantais ir savo balsą atiduoti čia.

Metų sporto žmogus

Paulius Jankūnas

Už ištikimybę

Kauno „Žalgirio“ kapitonas Paulius JANKŪNAS (34) krepšinio pasaulyje vadinamas legenda: Eurolygoje jis žaidžia penkiolika metų, šiemet su Lietuvos rinktine tapo jos prizininku. „Žalgiryje“ Jankūnas debiutavo devyniolikos – ir iškart pateisino trenerių ir gerbėjų viltis. Jo brangiausias laimėjimas – 2010-aisiais su Lietuvos rinktine pasaulio čempionate pasiekta trečioji vieta, bet šiųmetis Eurolygos finalo ketvertas buvo didžiausias įvykis.

Milda Valčiukaitė ir Ieva Adomavičiūtė

Už dvigubą stiprybę

Lietuvos irkluotojos Milda VALČIUKAITĖ (24) ir Ieva ADOMAVIČIŪTĖ (23) pirmąsyk į porinę dvivietę valtį susėdo prieš aštuonerius metus – tada tapo jaunimo pasaulio ir Europos čempionėmis. Vėliau karjeros siekė atskirai: Milda 2013-aisiais triumfavo planetos pirmenybėse su tuomete porininke Donata Vištartaite, užpernai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse jiedvi iškovojo bronzą. Galiausiai Milda vėl sėdo į valtį su Ieva – ir šių metų pasaulio čempionate Bulgarijoje joms niekas neprilygo. Jų svajonių pergalė – olimpinis auksas. 

Andrius Gudžius

Už tikėjimą iki galo

Disko metikas Andrius GUDŽIUS (27) nenuleido rankų tol, kol pasiekė pergalę: šiemet Berlyne tapo Europos čempionu. Paskutinis lietuvio metimas buvo pergalingas ir užtikrino auksą. Po varžybų jis mielai grįžta į savo ramius namus kaime netoli Kauno. Su žmona Dovile augina sūnų Andrių ir dukrą Viktoriją. Šeima atletą neretai lydi ir į varžybas.

Liveta Jasiūnaitė

Už stebuklą

Į sporto nugalėtojų pasaulį ieties metikė Liveta JASIŪNAITĖ (24) įskriejo lyg pačios mesta ietis: šiųmečiame Europos čempionate ji laimėjo bronzą. Kad Lietuva turi gabių ietininkių, Liveta pasauliui priminė net po šešiasdešimties metų pertraukos. Liveta kilusi iš Rokiškio, šeimoje ji – vienintelė sportininkė. Buvo sportiška nuo vaikystės, pradėjo lankyti lengvąją atletiką – ir labiausiai sudomino šiek tiek paslaptingai atrodantis ieties metimas.

Metų verslo žmogus

Milda Mitkutė ir Justas Janauskas

Už neįtikėtiną šuolį

Drabužių prekybos ir mainų platformą valdančio lietuviško startuolio „Vinted“ įkūrėjai Milda MITKUTĖ (32) ir Justas JANAUSKAS (34) šiemet atšventė dešimtąjį bendrovės gimtadienį. Idėja prekiauti drabužiais kilo Mildai: ji panoro parduoti nebedėvimus drabužius, o Justas sukūrė svetainę „Manodrabuziai.lt“. Platforma išpopuliarėjo Lietuvoje, atsirado susidomėjusių ir užsienyje. Verslas kasmet augo, o ypatingą pakilimą patyrė sulaukęs 25 mln. eurų investicijos iš Vokietijos. Lietuviškas svetainės pavadinimas virto globaliu „Vinted“, išplitusiu į devynias užsienio šalis.

Broliai Vizbarai

Už aštrų žvilgsnį

Broliai Dominykas (38) ir dvyniai Kristijonas bei Augustinas (34) VIZBARAI Lietuvoje įkūrė aukštųjų technologijų įmonę „Brolis Semiconductors“. Jos produktai gaminami remiantis puslaidininkių technologijomis ir daugiausia skirti karybai bei medicinai. Sūnūs pasekė tėvo, fizikos inžinieriaus, pėdomis: Dominykas studijavo transporto inžineriją, o jaunėliai dvyniai – fiziką. Aukštųjų technologijų verslo nutarė imtis tėvynėje. Pritraukus daugiau kaip 7 milijonus eurų investicijų išaugo moderni laboratorija, kurioje pradėti kurti lazeriai, gynybinės sistemos ir kt. Kūrėjų planuose – jutikliai, kurie nustatys kraujo sudedamąsias dalis neinvaziniu būdu. Tokių daiktų pasaulyje dar nėra. 

Dovilė Grigienė

Už moters lyderystę

Solidžiame bankininkų pasaulyje labiau linkę dominuoti vyrai, bet „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė GRIGIENĖ (41) čia tikrai nesijaučia išimtis. Iš aplinkinių ji visuomet išsiskyrė platesniu požiūriu ir ypatingais gabumais skaičiams: tarptautinį verslą studijavo Estijoje, magistrantūrą rinkosi Konkordijos universitete Viskonsine, Jungtinėse Valstijose. Dar studijuodama pradėjo dirbti Amerikos bankuose, vėliau gilinosi į finansų rinkų veiklą ir sėkmingai kopė karjeros laiptais. Grįžusi į Lietuvą 2013-aisiais tapo „Swedbank“ valdybos pirmininke ir administracijos vadove. Dovilė daug dirba ir moterų lyderystę skatinančiais klausimais. Moteris augina du vaikus – sūnų Danielių Tomą ir dukrą Dianą Sofią. 

Algimantas Markauskas

Už efektyvų darbą

Mokslininko biochemiko Algimanto MARKAUSKO (56) vadovaujamai bendrovei „Thermo Fisher Scientific Baltics“ šiemet įteiktas su Nobelio premija verslo srityje lyginamas tarptautinis „Shingo“ apdovanojimas. Algimantas užaugo pajūryje, nuo vaikystės domėjosi chemija, Vilniaus universitete baigė biochemijos studijas. Karjerą pradėjo Taikomosios enzimologijos institute, įmonėje „Fermentas“, tapo šios įmonės generaliniu direktoriumi, vadovavo jos plėtrai užsienio rinkose. „Fermentas“ virto „Thermo Fisher Scientific Baltics“, ir dabar ši aukštųjų technologijų bendrovė – pasaulinė genų analizei skirtų fermentų gamybos lyderė. Jos produktai yra plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant genų sandarą, raišką ir įvairovę, kuriant naujus įgimtų, paveldimų ir užkrečiamųjų ligų diagnostikos metodus. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pernai tapo didžiausia pelno mokesčio mokėtoja Lietuvoje.

Metų kultūros žmogus

Arūnas Matelis

Už pasiaukojimą

Kino režisierius ir prodiuseris Arūnas MATELIS (57), pasaulinio pripažinimo sulaukusio filmo „Prieš parskrendant į Žemę“ kūrėjas, 2007-aisiais pelnęs Amerikos režisierių gildijos apdovanojimą „Už išskirtinius nuopelnus režisūrai“, šiemet karaliavo kino ekranuose su nauju dokumentiniu filmu „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Filmas pasakoja apie dviračių varžybas „Giro d’Italia“, herojus, liekančius šešėlyje. Statant šį filmą, pačiam režisieriui teko net parduoti butą, kad galėtų baigti kūrinį. Filmas Varšuvos, Triesto ir Minsko kino festivaliuose iškovojo pagrindinius prizus. Filmas atsidūrė ir juostų, pretenduojančių į „Oskarų“ nominacijas, sąraše: tai pirmasis kartas, kai lietuviškas filmas varžosi dėl „Oskaro“ nominacijos dokumentinių filmų kategorijoje. 

Mindaugas Survila

Už meilę gamtai

Gamtos mokslų magistras, sugebantis profesionaliai filmuoti. Kai viename žmoguje telpa šie du skirtingi talentai, gimsta kai kas didingo – tokio, kaip ilgametražis dokumentinis filmas „Sengirė“. Jo režisierius Mindaugas SURVILA (35), kilęs iš Antalgės kaimo, visada buvo gamtos vaikas. Savo didžiajai juostai rengėsi daugiau kaip aštuonerius metus. Pasitelkęs į pagalbą aštuonis mokslininkus, filmavo dar ketverius metus. Kurdamas filmą jis buvo tapęs tikru miškiniu. Jo juosta puikiai įvertinta daugelyje kino festivalių, kūrėjas apdovanotas „Sidabrinės gervės“ statulėle kaip geriausias operatorius.

Vilmantas Marcinkevičius

Už išskirtinumą

Dailininkas Vilmantas MARCINKEVIČIUS (48) nuo pat jaunystės išsiskyrė netradiciškai ryškia ir ekspresyvia tapyba. Baigęs tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje, Vilmantas buvo pastebėtas kolekcininkų iš Danijos – ir taip atrado savo kelią į Šiaurės Europos šalių meno pasaulį. Jau dešimt metų jis tapo Danijos karališkąją šeimą, bendradarbiauja su Danijos „Galleri NB“. 2009-aisiais Marcinkevičius pelnė apdovanojimą prestižiniame „Saatchi Showdown“ konkurse. Dailininkas pripažįstamas vienu ryškiausių šiuolaikinės neoekspresionistinės tapybos atstovų Šiaurės Europoje. Vilmantas prisideda ir prie visuomeninės veiklos – organizavo projektą „Bitės meno erdvės“ ir „Jaunojo tapytojo prizas“.

Algirdas ir Remigijus Gataveckai

Už pozityvų požiūrį

Ypatingais meno projektais garsėjantys dvyniai dailininkai Algirdas ir Remigijus GATAVECKAI (33) užaugo Alytaus vaikų globos namuose. Nuo mažens mėgę piešti broliai Vilniaus dailės akademijoje baigė freskos ir mozaikos studijas. Tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’12“ už projektą „Poveikis“ jiems buvo suteiktas geriausio Lietuvos jaunojo menininko titulas. Remigijus Dailės akademijoje iki šiol dirba dėstytoju, Algirdas įgijo mokslų daktaro laipsnį. Sostinėje broliai atidarė studiją, kurioje moko suaugusiuosius piešti. Abu yra realistinio piešimo meistrai. Taip pat jiedu – kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai, Prezidentės apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais. 

Metų mokslo žmogus

Urtė Neniškytė

Už paslapčių atskleidimą

Žmogaus smegenys jai – tarsi visata su daug paslapčių ir neištyrinėtų sričių, kurias stengiasi atskleisti. Iš chemikų šeimos kilusi biochemijos mokslų daktarė Urtė NENIŠKYTĖ (35) – tarptautiniu mastu pripažinta Vilniaus universiteto mokslininkė, dirbusi geriausiose Europos laboratorijose, įgijusi daktaro laipsnį Kembridžo universitete. Dabar Urtė vadovauja mokslo darbuotojų grupei, kurios tyrimų sritis – smegenų imuninė sistema. Vienas iš Urtės tikslų – suprasti mechanizmus, kurie lemia sunkias ligas, o tada jau kelti klausimą, kaip jų išvengti ar jas gydyti.

Virginijus Šikšnys

Už žmonijos pažangą

Lietuvos biochemikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras Virginijus ŠIKŠNYS (62) šiemet tapo tikra mokslo pasaulio žvaigžde. Norvegijoje V. Šikšniui su dar dviem Vokietijos ir JAV mokslininkėmis įteikta Kavli premija: ji Lietuvos mokslininkui skirta už CRISPR-Cas9, vadinamųjų genų žirklių, atradimą. Šis genų inžinerijos stebuklas jau pakeitė mokslo pasaulį, o ateityje gali tapti genetinių ligų išgydymo raktu. Už šį atradimą autoriui jau įteikta Harvardo universiteto Warreno Alperto premija. Prezidentė apdovanojo Vilniaus universiteto mokslininką Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Valentina Dagienė

Už jaunosios kartos lavinimą

Matematikė, informatikė, fizinių mokslų daktarė Valentina DAGIENĖ (63) daktaro laipsnį įgijo Vytauto Didžiojo universitete. Valentina yra dviejų tarptautinių mokslo žurnalų „Informatics in Education“ ir „Olympiads in Informatics“ steigėja ir redaktorė, Vilniaus universiteto mokslininkė. 2004-aisiais mokslininkė inicijavo informatikos ir informacinio mąstymo tarptautinį konkursą „Bebras“. 2008-aisiais Dagienė apdovanota Lietuvos mokslo premija, 2011-aisiais – Ciuricho universiteto aukso medaliu. 2015-aisiais Europos asociacija „Informatics Europe“ konkursą „Bebras“ paskelbė geriausia ugdymo praktikos veikla. Mokslininkė pelnė išskirtinį Pasaulio informacinių technologijų ir paslaugų aljanso WITSA apdovanojimą. 2016-aisiais jai įteiktas Europos skaitmeninio pasaulio moters apdovanojimas.

Dalius Žygelis ir Gintautas Vėlius

Už ieškojimus ir atradimus

Minint 100-ąsias gimimo metines, 2018-ieji paskelbti legendinio lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais – ir šią vasarą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Dalius ŽYGELIS (50) ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros docentas daktaras Gintautas VĖLIUS (47) su kolegomis Vilniaus Našlaičių kapinėse atrado partizanų vado laidojimo vietą. Už iniciatyvumą, patriotišką darbą tyrinėjant „karo po karo“ istoriją ir atskleidžiant bandytą nuslėpti žiaurų Lietuvos laisvės gynėjų istorijos puslapį Dalius Žygelis ir Gintautas Vėlius apdovanoti Vyriausybės kanclerio padėkomis.

Metų muzikos žmogus

Beatrich

Už veržlumą

„Jei ne instagramas, nemanau, kad dabar būčiau ten, kur esu“, – prisipažįsta jaunoji muzikos kūrėja Beatričė PUNDŽIŪTĖ-BEATRICH (20). Šilutės muzikos mokykloje ji baigė smuiko klasę, o groti gitara ir dainuoti išmoko pati. Tikra žvaigžde ji tapo pasirodžius dainai „Superstar“: šis hitas atlikėjai šiemet atnešė M.A.M.A. statulėles „Metų dainos“ ir „Metų proveržio“ kategorijose. O pati mergina veržėsi gerokai toliau. Jos komandai pradėjo rašyti „Universal“ atstovai Prancūzijoje, „Sony“ atstovai iš Lenkijos. Galiausiai ji ėmė bendradarbiauti su Nicku Gatfieldu. Šiemet Beatrich pasiekė tai, ko nepavyko nė vienam Baltijos šalių atlikėjui: pasirašė sutartį su didžiausia pasaulio įrašų kompanija „Universal Virgin EMI“. 

Asmik Grigorian

Už įkvėpimą siekti tikslo

Operos solistė Asmik GRIGORIAN (37), nuėjusi tėvų pėdomis, gimtinėje jau seniai yra žvaigždė. Daug vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei „Vilnius City Opera“ scenose sukūrusi operos solistė prieš keliolika metų pradėjo karjerą užsienio teatruose, o pasauline žvaigžde tapo po šiemet prestižiniame Zalcburgo operos festivalyje įvykusios „Salomėjos“ premjeros. Operos kritikai vienbalsiai patvirtino, kad šis vaidmuo Lietuvos sopraną įrašė į vokalistų pasaulio A lygą.

Mirga Gražinytė-Tyla

Už krypties rodymą

Pasaulyje labiausiai išgarsėjusi lietuvių dirigentė Mirga GRAŽINYTĖ-TYLA (32) chorvedybos mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir pirmąsyk chorui vadovavo būdama šešiolikos. Muzikos studijas ji tęsė Graco Muzikos ir vaizduojamojo meno universitete, Leipcigo, Bolonijos ir Ciuricho muzikos konservatorijose. Tapusi Heidelbergo teatro antrąja chorvede, po metų jau dirigavo Los Andželo filharmonijos orkestrui ir buvo pirmoji kapelmeisterė Berno operos teatre. 2015-aisiais pirmąsyk dirigavo Birmingamo simfoniniam orkestrui, ir po metų šis ją paskyrė muzikos direktore. Ji dirigavo operoms Heidelberge, Zalcburge, Berlyne, Jungtinėse Valstijose dirbo su Sietlo ir San Diego simfoniniais orkestrais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Mirgai įteikė medalį „Už nuopelnus Lietuvai“.

Justinas Jarutis

Už nebijojimą keistis

Dainų kūrėją ir atlikėją Justiną JARUTĮ (30) galima vadinti scenos senbuviu, tačiau būtent šie yra jo pakilimo metai. Iš Kupiškio kilęs Justinas paauglystėje šventai tikėjo, kad taps profesionaliu krepšininku, bet likimas į rankas įspraudė gitarą ir paskatino dainuoti. Didžiąją jo biografijos dalį užima grupė „Freaks on Floor“: su ja vokalistas išleido jau penkis albumus, pelnė geriausios metų roko grupės apdovanojimą. Prieš keletą metų atlikėjas pradėjo ir solinę karjerą. Laisvalaikiu Justinas – aistringas banglentininkas, o gyvenime – tikras šeimos žmogus.

Metų scenos žmogus

Gelminė Glemžaitė

Už natūralumą

Jaunosios kartos aktorė Gelminė GLEMŽAITĖ (28) jau darželyje svajojo būti artiste. Studijuodama Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje suprato, kad tas darbas ne iš lengvųjų, bet visgi – skirtas būtent jai. Jau pirmame kurse ji filmavosi trumpametražėje Andriaus Blaževičiaus juostoje „10 priežasčių“: Gelminės vaidyba buvo įvertinta kaip labai natūrali. Tapę pora ir gyvenime, Gelminė ir Andrius kartu dirbo toliau: Blaževičiaus filme „Šventasis“ Glemžaitė gavo pirmąją „Sidabrinę gervę“ už geriausią antraplanį vaidmenį. Šiemet aktorę galima pamatyti Marijos Kavtaradzės juostoje „Summer Survivors“ ir Tado Vidmanto „Lietuviškuose svingeriuose“.

Rolandas Kazlas

Už gebėjimą klausyti širdies

Aktorių Rolandą KAZLĄ (49) jaunystėje žiūrovai pamilo už tai, kad televizijoje tobulai vaidino komiškus personažus. Dabar – atvirkščiai – jį myli už tai, kad iš televizijos išėjo neatsigręždamas. Lietuvos nacionalinio, Jaunimo, „Lėlės“, Kauno dramos teatro, „Meno forto“ spektakliuose, kuriuose vaidino Kazlas, niekada nestigo žiūrovų. 2007-aisiais ir 2008-aisiais aktorius įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“, 2009-aisiais – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 2014 metais jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Rolandas Kazlas šiemet pasirodė ir didžiajame ekrane: atliko vieną pagrindinių vaidmenų Justino Krisiūno filme „Širdys“. 

Eglė Mikulionytė

Už profesinę pilnatvę

„Kine reikia sulaukti savo valandos“, – įsitikinusi aktorė Eglė MIKULIONYTĖ (53), už vaidmenį Eglės Vertelytės filme „Stebuklas“ šiemet pelniusi „Sidabrinės gervės“ statulėlę ir šiųmečiame „Kino pavasaryje“ išrinkta geriausia metų aktore. Karjeros pradžioje jai yra tekę dirbti ir baleto trupės artiste, ir meninės gimnastikos trenere, vėliau ji tapo mylima Jono Vaitkaus, Jono Jurašo, Rimo Tumino, Oskaro Koršunovo aktore. Tarp jai skirtų apdovanojimų – dvi Šv. Kristoforo statulėlės, „Fortūnos“ statulėlė, „Auksinis scenos kryžius“. Aktorės patirtimi moteris dalijasi su studentais – dėsto Vytauto Didžiojo universitete.

Giedrius Savickas

Už žmogiškumą

Kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonijoje Giedrius SAVICKAS (38) šiemet išrinktas Metų geriausiu aktoriumi – statulėlė jam atiteko už pagrindinį vaidmenį filme „Trys milijonai“. Aktoriui tai jau antroji „gervė“: pirmąją gavo 2013-aisiais už antraplanį vaidmenį filme „Valentinas vienas“. Vieni iki šiol šypsosi prisimindami jį televizijos laidose, antrųjų atmintin įstrigo televizijos serialai, kuriuose Savickas vaidino. Tretiems jis – nepamainomas teatro scenoje. Be aktoriaus veido neapsieina ir kinas: komiški vaidmenys filmuose visam laikui įrašė jį į geriausių Lietuvos komikų gretas.