Paskutinė į olimpinį traukinį įšokusi Oivija Baleišytė Tokijo žaidynėse užėmė 17-ąją vietą
Paskutinė iš Lietuvos sportininkų Tokijo žaidynėse startavusi dviratininkė Olivija Baleišytė galutinėje daugiakovės (omniumo) įskaitoje užėmė 17-ąją vietą. Po savo olimpinio debiuto panevėžietė atsidūrė gydytojų rankose – jie tvarstė žaizdas, atsiradusias po griūties pirmoje rungtyje – 7,5 km skrečo lenktynėse
Įveikus 24 iš 30 ratų lietuvė susidūrė su varžove, griuvo ir nebetęsė lenktynių. Kitame rate griūtis sustabdė dar keletą sportininkių. Visoms rungties nebaigusioms olimpietėms įskaityta po 16 taškų.
„Odos truputį netekau, kelios olimpinio treko atplaišos įsmigo ir kaklas patemptas”, – po finišo griūties padarinius įvardijo O.Baleišytė.
7,5 km reikėjo įveikti ir antroje rungtyje – tempo lenktynėse. Čia po pirmų penkių ratų kiekvieno likusio rato laimėtoja gavo po tašką, aplenkusi varžoves ratu pelnė 20 taškų, o aplenkta ratu prarado 20 taškų.
O.Baleišytė bei dar dvi sportininkės buvo aplenktos dviem ratais ir gavo minus 40 taškų. Šioje rungtyje Lietuvos sportininkė užėmė 17-ąją vietą.
Į 14-ąją bendrosios įskaitos vietą lietuvė pakilo po sėkmingai jai susiklosčiusių atkrintamųjų lenktynių, kuriose kas antrame rate iškrisdavo paskutinė važiuojanti atletė. O.Baleišytė užėmė 6-ąją vietą ir pelnė 30 taškų.
Paskutinė rungtis – lenktynės dėl taškų. Jų distancija – 20 km (80 ratų). Kas dešimt ratų keturioms greičiausioms dviratininkėms išdalinami taškai (5, 3, 2 ir 1). Finaliniame sprinte kovojama dėl dvigubų taškų.
Šiose lenktynėse griuvo kelios dviratininkės, o ratu aplenkta O.Baleišytė gavo 20 taškų baudą, rungtyje liko 17-ta, tokia pati pozicija jai atiteko ir galutinėje įskaitoje (34 taškai).
Omniumo olimpine čempione tapo amerikietė Jennifer Valente (124 taškai). Sidabrą iškovojo japonė Yumi Kajihara (110), bronzą – olandė Kirsten Wild (108).
„Atvažiavau į nežinomybę. Visos konkurentės yra pasiekusios geriausią sportinę formą per pastaruosius penkerius metus, o aš – tikrai ne. Skaudu tai žinoti, bet, žvelgiant į ateitį, aš žinau, kad ši patirtis suteiks man labai daug ruošiantis 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms“, – lenktynių išvakarėse LTOK.lt sakė 22 metų dviratininkė. Ji Idzu treke spėjo pasitreniruoti vos du kartus.
Tarptautinės dviračių sporto sąjungos kvietimas priimti likusią kvotą ir vykti į Japoniją Lietuvos tautinį olimpinį komitetą (LTOK) pasiekė rugpjūčio 1 d.
„Mūsų žiniomis, vienas iš kelialapį turėjusių nacionalinių olimpinių komitetų vietos atsisakė, todėl ji buvo pasiūlyta pirmai už brūkšnio likusiai Lietuvai. Situacija – labai panaši į tą, su kuria susidūrėme dėl vyrų porinės keturvietės valties. Laiko labai mažai, o procedūra sudėtinga: turėjome aktyvuoti akreditaciją, gauti leidimą jai įvažiuoti į šalį, o pati sportininkė turėjo spėti atlikti du COVID-19 testus. Laimė, viskas sklandžiai pavyko“, – sakė LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus.
Olivija, kaip vertinate olimpinį debiutą?
Sunku vertinti, nes vos atvykusi galvojau, kad svarbiausia finišuoti, po to – nebūti paskutinei ir aplenkti bent vieną dalyvę. O kai likus vienai rungčiai rikiavausi keturiolikta, jau tada pradėjau galvoti apie rimtesnę kovą. Gaila, kad nukritau į 17-ąją vietą. Labai norėjosi išlikti bent 16-tuke. Bet negaliu savęs teisti, nes apetitas auga bevalgant. Todėl mintys dvejopos. Šiek tiek save graužiu.
Itin sėkmingos jums buvo atkrintamosios lenktynės. Ar taip ir planavote?
Man labai padėjo ir šioje rungtyje ir gal net visose varžybose, kad žinojau, jog esu nepasiruošusi ir važiavau taip, kaip galiu. Nedariau sau psichologinio spaudimo. O eliminavimas yra mano mėgstamiausia rungtis. Dažnai man joje gerai sekasi. Labai smagu, kad nuo šių metų ji kaip atskira rungtis įtraukiama į pasaulio čempionato programą. Tai teikia daug vilčių.
Ar spėjote pajusti olimpinę dvasią?
Manau, kad iš visų dalyvių atvažiavau paskutinė, vos ne tiesiai į startą. Mažokai buvo olimpinės dvasios, nes gyvenome ne pagrindiniame kaimelyje, o netoli treko. Gal tai man kažkiek ir padėjo, nes buvo mažiau streso. Nes ir taip valgykloje valgyti olimpiniais čempionais yra kažkas tokio. O jei matytum visų sporto šakų ryškiausias žvaigždes, gal būtų dar sunkiau.
Kas toliau laukia šiemet?
Iš Japonijos skrisiu ne į Lietuvą, o į Italiją, Milaną. Iš ten važiuosiu į aukštikalnes – Livinją. Ten su savo plento komandos „Aromitalia-Basso Bikes-Vaiano“ drauge Inga Češuliene 19 dienų dalyvausime treniruočių stovykloje. Tada startuosime su šiuo klubu varžybose. Po to laukia plento Europos čempionatas, jei gausime jame pakankamai vietų. O dar vėliau vyks Europos ir pasaulio treko čempionatai.