Paskutinė serialo „Reklamos vilkai“ serija buvo palydėta su ašaromis
Milžiniško populiarumo sulaukusio ir daugybę apdovanojimų pelniusio JAV televizijos serialo „Reklamos vilkai“ („Mad Men“) gerbėjai sekmadienį užgniaužę kvapą žiūrėjo paskutinę šios retro stiliaus dramos dalį, kad galop sužinotų Dono Dreiperio ir kitų personažų likimą.
„Reklamos vilkų“ kūrėjas Matthew Weineris pažadėjo, kad finalas bus „dramatiškas ir deramas“ – ir savo žodį tesėjo. Po septynių sezonų, aštuonerių metų ir beveik 100 serijų parodytas finalas mažai ką nuvylė.
„Twitter“ vartotojai savo žinutėse reiškė nuomonę apie serialo pabaigą, o daugelis laikėsi nuomonės, kad ji buvo „graži“, „nuoširdi“ ar netgi „tobula“.
Vartotojas @sanriel rašė: „Graži valanda televizijos. Paskutinės penkios minutės ne vien apibrėžė tuos veikėjus, bet ir tolesnius 40 metų žiniasklaidos turinio.“
2007 metais pradėti rodyti „Reklamos vilkai“, įnešę gaivaus oro gurkšnį į kriminalinėmis dramomis perkrautą televizijos eterį, vaizduoja grupės reklamos profesionalų beprotišką gyvenimą 7-o dešimtmečio Niujorke.
„Daug ko nutiko“, – pagrindinis serialo veikėjas Donas Dreiperis, kurį vaidino Jonas Hammas, sako Stefani, jaunai moteriai iš savo praeities po savo permainingos odisėjos, atvedusios jį iš Niujorko prie jos namų durų Los Andžele. Tačiau jis susikremta sužinojęs iš Niujorke likusios dukros Sali, kad jos motina Beti, buvusi Dreiperio žmona, miršta nuo plaučių vėžio.
Jis paskambina Beti, kurią vaidina January Jones, sakydamas, kad perims jųdviejų trijų vaikų globą po jos mirties, bet ji atmeta tą pasiūlymą, atkirtusi, kad paliks juos auginti savo broliui ir jo žmonai.
Stefani sunkiai gyvena, bet ji irgi atmeta Dono pasiūlymą suteikti pagalbą.
„Reklamos vilkai“ atvaizdavo sėkmingo, charizmatiško, bet asmeninės laimės neradusio reklamos kūrėjo Dreiperio gyvenimą 7-ame dešimtmetyje. Serialo finalas užbaigia tą jo gyvenimo etapą. Panašu, kad po visą gyvenimą trukusio bėgimo ir tapatybės kaitaliojimo jis liko be jokių reikšmingų ryšių.
Tuo tarpu ambicingas vadybininkas Pitas, kurio personažą sukūrė Vincentas Kartheiseris, vėl susitaiko su atskirai gyvenusia žmona, pradėdamas naują gyvenimą ir nuostabų naują darbą Vičitos mieste Kanzaso valstijoje.
Rodžeris (vaidino Johnas Slattery) sukuria trečiąją santuoką – šįkart su Dono antrosios žmonos motina Marie.
Džoan (vaidino Christina) sužino, kad negali turėti visko, ko trokšta. Jos naujasis partneris – ją dievinantis pensininkas Ričardas – nepriima Džoan sprendimo įkurti daug žadantį naują verslą: kino prodiuserių studiją. Ričardas nori, kad Džoan visą dėmesį skirtų jam, ir palieka ją jau antrąjį – ir veikiausiai paskutinį – kartą. Džoan belieka toliau eiti savo keliu.
Pegi (vaidino Elisabeth Moss) pratinasi prie darbo naujoje bendrovėje – reklamos milžinėje „McCann-Erickson“, kur ji ir Stenas (vaidino Jay R. Fergusonas) – meno direktorius, su kuriuo ji dirbo ir riejosi daug metų – pagaliau suvokia tai, ką kiekvienas žiūrovas seniai seniai įtarė: kad jie įsimylėję.
Na, o kaip Donas?
Paliktas Stefani vienoje dvasinėje prieglaudoje, jis atsitrenkia į uolėtą dugną. Ten jį sujaudina vieno vyro pasakojimas apie gyvenimo tuštumą ir panieką sau. Vyrui pradėjus verkti, Donas jį apkabina ir pats pradeda raudoti. Per visą serialą Donas niekada nebuvo artimas niekam ir niekuomet giliai neanalizavo savo gyvenimo.
„Nauja diena atneša naują viltį, – kitą rytą meditacijos grupės vadovas ištaria ant skardžio prie vandenyno. – Nauja diena. Naujos idėjos. Naujas tu.“
Nuo pat pirmosios iki sekmadienį parodytos paskutinės, 92-osios, serijos „Reklamos vilkai“ buvo serialas, kuris labiau negu bet kuri kita drama padėjo televizijai užaugti ir išliko ištikimas savo idėjai.