Aktorė Brigitte BARDOT prieš pusę amžiaus atsisveikino su ekranu. Šiandien ne itin dailiai, bet natūraliai susenusi moteris menkai primena buvusią kino deivę. Tačiau tebežadina smalsumą.
Uždarumu. Aštriais pareiškimais. Sąlyginumų nepaisančiu gyvenimo būdu. Ji – gyva posakio apie meilę šunims ir neapykantą žmonėms iliustracija, neslepianti, jog yra mizantropė. Prieš septynerius metus pasirodžiusioje atsiminimų knygoje vadina žmones pasipūtusiais, kraujo ištroškusiais padarais, kurie neša blogį, ir pabrėžia, kad gyvūnai nusipelno meilės kur kas labiau. Visa mūsų padermė jai kelia vien siaubą ir apgailestavimą. Surinkus Brigitte Bardot frazes, prasidedančias žodžiu „nekenčiu“, sąrašas būtų ilgas.
Ją erzina feminizmas, medžiotojai, prabanga, atostogos, vidutinybės, grožio chirurgija, šiuolaikinės technologijos, karai, revoliucijos, beprasmiškas kraujo praliejimas, minia, vulgarumas ir rugsėjo 28-oji – pačios gimimo diena. Vis dėlto apvali data – šiemet Bardot sukanka devyniasdešimt – puiki proga prisiminti abi jos gyvenimo puses. Galbūt iki to laiko bus baigtas ilgai lauktas belgų režisieriaus Alaino Berlinerio dokumentinis filmas „Bardot“, kurį palaimino pati legendinė veikėja. Arba nebus. Arba apsigalvos pati Bardot. Nes ji nemėgsta ir šio epiteto. „Aš – legenda? Tik nejuokinkit. Man klijuojamas vardas nieko nereiškia. Beje, turėsiu apie tai papasakoti savo ožkoms ir kiaulėms ir paklausti, ar jos mane laiko legenda“, – sakė sykį interviu.