Paskutinysis „sudie“ Gediminui Girdvainiui: aktorius amžinojo poilsio atgulė Menininkų kalnelyje

Į Vilniaus mažąjį teatrą pagerbti Gedimino Girdvainio atminimo šį savaitgalį rinkosi aktoriai, meno ir kultūros pasaulio žmonės, aktoriaus bičiuliai ir jo kūrybos gerbėjai. Į paskutinę kelionę aktorių išlydėjo žmona aktorė Kristina Andrejauskaitė, dukra Jurga Šuminienė, G.Girdvainio kolegos Vaiva Mainelytė, Kristina Kazlauskaitė, Arvydas Dapšys, Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys, Eglė Gabrėnaitė, Kirilas Glušajevas, Algirdas Latėnas, Agnė Šataitė, Tadas Gryn, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Nijolė Narmontaitė su vyru Paliumi Kovu, serialo „Giminės“ režisierius Saulius Vosylius ir daugelis kitų. 

Po 14 val. urna su aktoriaus palaikas išnešta iš Vilniaus mažojo teatro. Aktorius į paskutiniąją kelionę buvo išlydėtas plojimais. Iš teatro pajudėjusios procesijos priešakyje Gedimino Girdvainio portretą nešė aktorė Gintarė Latvėnaitė, kuri drauge su aktoriumi vaidino paskutiniame jo spektaklyje „Aš nieko neatsimenu“.

G.Girdvainį paskutinės kelionės metu lydėjo ir kunigas Ričardas Doveika, sekmadienio rytą už aktorių aukojęs šv. mišias Pilaitės Šv. Juozapo bažnyčioje.

Per ceremoniją artimas G.Girdvainio bičiulis ir kolega aktorius Arvydas Dapšys kalbėjo, kad Gediminas jam labiausiai asocijuojasi su žodžiu – meilė. 

„Kai manęs paklausė ar mes seniai pažįstami, pagalvojau – nelabai. Jis ir iki manęs jau buvo daug nugyvenęs. Bet vėliau pagalvojau, kad jau praėjo dešimtys metų, kurie visiškai nepasijuto. Kai tave, Gediminai, prisimenu, svarbiausias žodis apie kurį pagalvoju – meilė. Tavyje jos buvo daug ir tikiu, kad jos dar yra. Ji niekur nedingo ir ji aplink mus.

Tapau tavo meilės Kristinai prisipažinimo liudytoju. Kartą keliavome iš gastrolių, autobusu naktį, aš kelionėse beveik nemiegu, o Gediminas užsnūdo. Ir girdžiu jis per miegus sako ir vis garsiau: „Kristina, mūsų meilė taip aukštai!“

Meilės buvo daug. Ir aukštai, ir čia pat, ir šalia. Ji niekada nebuvo sentimentaliai išskydusi. Meilė buvo su pagarba. Noriu visus užjausti. Po pandemijos, karantino visi sako, kad nebegyvensime taip, kaip gyvenome, gyvensime kitaip. O jūs išties turėsite gyventi kitaip. Tas kitaip bus, kad Gedimino meilė nebepriklausys tik jums, ja teks dalytis su mumis. Man atrodo jos tikrai užteks mums visiems“, – jautriai kalbėjo aktorius.

Žiūrėkite fotoakimirkas:

Aktorius iš didžiosios raidės

Gedimino draugai, meno ir kultūros veikėjai nuo pat vėlyvo trečiadienio vakaro dalijosi prisiminimais apie išėjusį. Visi jo kolegos ir bičiuliai vieniningai sutarė – tai buvo aktorius iš didžiosios raidės.

„Su Gediminu Girdvainiu teko dirbti du kartus – „P.S. Byloje OK“ ir „Oidipe karaliuje“, kur jis sukūrė du puikius vaidmenis. O kitokių vaidmenų jis ir nekūrė. Jo aktorinė ašara visada buvo tikra. Nusišypsok jam, Viešpatie“, – rašė režisierius Oskaras Koršunovas.

Aktorė Vaiva Mainelytė prisipažino, kad jos ir Gedimino draugystė buvo – daugiau nei kolegiška. 

„Negaliu patikėti. Niekaip negaliu suvokti, kad taip staiga viskas greitai baigėsi (...) Lietuvos žiūrovas neteko labai didelio artisto. Tos jo akys – tokios degančios. Jis visada vaidmenis kurdavo negailėdamas savęs. Visi gimtadieniai, visos šventės būdavo kartu. Kaip sakome, ir džiaugsme, ir liūdesy. Mūsų draugystė buvo daugiau nei kolegiška, tai labiau giminystės ryšys“, – kalbėjo aktorė Vaiva Mainelytė. 

Užsispyręs kaip žemaitis

Vilniaus mažojo teatro meno vadovas, režisierius Rimas Tuminas žinią apie kolegos mirtį pasitiko gulėdamas klinikose Pietų Vokietijoje. Jis apgailestavo, kad dėl to negalės dalyvauti laidotuvėse.

Pasak R.Tumino, kolega ir bičiulis G.Girdvainis buvo ypatingas aktorius, taip pat – ypatingas žmogus. „Tikiu, kad jam nusišypsos Viešpats. Tai buvo žmogus – užsispyręs kaip žemaitis, tylus, paslaptingas, nekalbus, mažai kalbus (...) Jis nenorėjo būti amžinu Pinčiuku arba komišku aktoriumi“, – pasakojo režisierius.

Trapi ir labai graži siela

Aktoriaus ir režisieriaus Kirilo Glušajevo režisuotas spektaklis „Aš nieko neatsimenu“ Gediminui Girdvainiui tapo paskutiniu, kuriame teko vaidinti. Žmonės.lt pakalbintas K.Glušajevas Gediminui negailėjo gražių žodžių.

Aktorius šviesios atminties G.Girdvainį įvardijo kaip jautrų, santūrų, sąžiningą, temperamentingą, aistringą, dosnų, atidų ir rūpestingą žmogų.

„Tie devyni mėnesiai, kuomet su Gediminu repetavome mano spektaklį – vertingiausi mano gyvenime. Gedimino dėka kiekviena diena leido pasisemti amžinybės. Tiek gyvenimiškąja, tiek profesine, tiek žmogiškąja prasme. Jame labai matėsi kiek daug ištvermės, išminties ir jėgos reikalauja šis nelengvas kelias, kuris dažnai žiūrovams, žmonėms iš šono gali atrodyti žaismingas, įdomus ir netgi lengvabūdiškas. Tačiau žmogiškąja prasme šis kelias – labai sudėtingas. Ne veltui vienoje iš pjesių yra sakoma: „Nešk savo kryžių ir tikėk“. Šalia Gedimino neįmanoma buvo nepatikėti. Šalia jo neįmanoma buvo iš savęs nereikalauti maksimumo. Ir prie visų išvardytų dalykų, man labai brangu prisiminti tai, kad būnant su Gediminu – jautėsi jo trapi ir labai graži siela“. 

Vienas iš paskutiniųjų mohikanų

Gedimino Girdvainio kolegė Eglė Gabrėnaitė portalui Žmonės.lt sakė, kad niekada nepamirš jo talento, o Gedimino telefono numerį visuomet turės savo knygelėje, nes gal kada, anot aktorės prireiks pasiskambinti.

„Kai sužinojau, kad jo nebėra – pirmiausiai pagalvojau, kad išėjo aktorius. Iš didžiosios raidės. Vienas iš paskutiniųjų mohikanų, aukščiausio lygio profesionalas. Kai jis kalbėdavo – salė nuščiūdavo. Stebėdama jį galvodavau: „Koks laimingas žmogus. Dievas tikrai pabučiavo jį į pakaušį“. Vėliau stebėdavau jį Jaunimo teatre. Aš buvau susidariusi tokį įspūdį, kas viskas, ko jis imasi – lengva. Kartais man atrodo, kad tai – Dievo duotybė. Jis buvo kūrėjas. Jam labai svarbu buvo etika, jis – begalo taktiškas, korektiškas...

Prieš kelias dienas atsiverčiau savo adresų knygutę, žiūriu...Vytauto Šapranausko numeris – neištrintas, Kernagio taip pat... Aš nebraukau telefonų numerių tų, kurie man gyvenime kažką reiškė. Gedimino – aš irgi neišbrauksiu, pasiliksiu. Gal kada prireiks pasiskambint“.

Primename, kad eidamas 77-uosius gyvenimo metus trečiadienį anapilin iškeliavo Gediminas Girdvainis. Aktorius greičiausiai mirė nuo širdies ligos, artimieji mirusį aktorių rado sodyboje Trakų rajone.

Vaidmenys – raiškūs komiški ir tragikomiški

G. Girdvainis gimė 1944 metais Kretingoje, baigė Lietuvos konservatoriją (dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija – red.), nuo 1994 metų jis vaidino Vilniaus mažajame teatre, anksčiau yra dirbęs Šiaulių bei Jaunimo teatruose.

Aktorius pasižymėjo temperamentinga, improvizacine vaidybą. Jo sukurti vaidmenys – ypač raiškūs komiški, tragikomiški.

G. Girdvainis įsimintinų vaidmenų yra atlikęs teatro spektakliuose. Nuo 1968 metų jis vaidino kine, nusifilmavo garsiuose lietuvių režisierių filmuose: „Jausmai“, „Herkus Mantas“, „Tadas Blinda“, „Velnio nuotaka“, „Riešutų duona“ ir daugelyje kitų. O vienas žinomiausių jo vaidmenų – televizijos seriale „Giminės“ atliktas geležinkeliečio Jogailos vaidmuo.

2004-aisiais G. Girdvainis už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2007 metais – Vyriausybės kultūros ir meno premija.