Paslaptys: kaip jų saugojimas veikia mūsų savijautą

Mūsų paslaptys, kurių niekam nenorime atskleisti, visada įdomios kitiems žmonėms. Mes norime sužinoti ir kitų paslaptis, kad galėtume paliežuvauti. Ir apskritai, kiekvienas mūsų turime paslapčių. Tačiau pakalbėkime apie jas iš mokslinės pusės: tyrėjai sako, kad moksliškai paslaptis apibrėžti sunku, tačiau kai tik smegenys gauna „paslaptingą“ informaciją, iškart pradeda galvoti, ką su ja daryti.

„Smegenys, apdorodamos informaciją, tuo pačiu dažniausiai nulemia mūsų elgesį“, – sako neuromokslininkas, knygos Incognito: The Secret Lives of the Brain autorius Davidas Eaglemanas. Jo nuomone, viena mūsų smegenų dalis nori išduoti paslaptį, o kita tam prieštarauja. Ir jeigu nė viena pusė nenori to niekam pasakyti, tuomet tai ne paslaptis, o tiesiog nuobodus faktas. 

Konkurencija smegenyse išties sukelia baimę, vidinį nerimą, kadangi noras pasidalinti tam tikromis žiniomis gali baigtis ir nekokiomis pasekmėmis. Taigi, šiuo atveju žinojimas to, kas jums nepriklauso, gali sukelti tikrą audrą.

Kur slypi problema ir nauda?

Mokslininkai atrado, kad paslapčių saugojimas (taip pat ir savų), gali būti nesveika ne tik mūsų smegenims, bet ir fizinei sveikatai. Psichologė Sarah Conlon tikina, kad dalijimasis paslaptimis su profesionaliu patarėju, tarkime, psichologu, terapeutu ir pan., gali pagerinti nuotaiką, padėti išspręsti problemą, sutvirtinti pasitikėjimą savimi, subalansuoti mūsų savijautą, net fiziškai pasijuntame geriau, nes sumažėja įtampa.

Taip pat skaitykite: Atskleista tobulo sekso paslaptis

Paslapčių dalijimasis su nepažįstamuoju taip pat gali turėti terapeutinę naudą, juolab kad galima išlikti inkognito. Taip pat veikia ir bendravimas virtualiai. Didžiausia bėda, jeigu leidžiame tam, kas mus kankina, ir toliau likti viduje. Tai ilgainiui atsiliepia ligomis, prasta nuotaika, nuolatine baime. Taigi, kur čia tas paslapties sergėtojo romantiškumas...?

Iš kitos pusės, nors saugoti paslaptis tikrai nėra paprasta – psichologai sako, kad tai įgytas bruožas, padedantis save kontroliuoti. Juk kaip dažnai leptelime ką nors tokio, dėl ko vėliau gėda. O juk atrodo tie žodžiai paėmė, išsiveržė ir tiek.

Taip pat skaitykite: Ko savo merginoms nesako vyrai?

Kadangi mūsų natūralus, prigimtinis noras yra dalytis paslaptimis, ilgalaikis sprendimų priėmimas, savikontrolė ir pasitikėjimas santykiuose, gali padėti mums informaciją pasilaikyti sau. Žmonės, kurie moka saugoti paslaptis, dažniausiai pastebi, kad jų sukaupė tikrai ne vieną, be to, tokius žmones atpažinsite, kadangi jie neliežuvauja ir nesinaudoja kitų patikėta informacija kaip galia.

Kaip saugoti paslaptis:

Išsiaiškinkite, ar ilgam. Galbūt draugė nenori niekam prasitarti, kad laukiasi, tačiau po kelių mėnesių su malonumu dalinsis šia žinia. Neskubėkite išpliurpti visiems šios naujienos, kad ir kaip jus tai džiugintų – verčiau pasiklauskite, ar bus galima ir jeigu taip, tai kada, apie tai paskelbti plačiajam pasauliui.

Būkite diskretiški: jeigu turite pasidalyti paslaptimi todėl, kad kažkas iš brangių žmonių gali nukentėti, pagalvokite apie pasekmes. Yra žmonių, kurie nenori žinoti tam tikrų dalykų, nes taip ramiau gyvena. Galbūt tai, ką pasakysite, tik sugriaus jų pasaulį ir jūs liksite kalčiausio vietoje? Galų gale, ar tikrai žinote, kur prasideda tiesa, o kur tik apkalbos? Tai, ką pamanėte, ir tai, kas iš tikrųjų yra tiesa – skirtingi dalykai. Būkite tikri, kad neskleidžiate paskalų.

Laikykite prikandę liežuvį. Neprasitarkite: „O aš kai ką žinau...“, „Turiu saugoti paslaptį ir ji susijusi su tavimi, bet negaliu pasakyti“. Kam reikia užuominų? Sukelsite nerimą, vidinę įtampą ir nepasitenkinimą.

Taip pat skaitykite: 5 produktai seksualinei vyrų sveikatai

Venkite apkalbinėti. Jeigu žinote paslaptį apie žmogų, kuris apkalbinėjamas kitų, verčiau nesileiskite į liežuvavimą. Juk visada geriausiai „žino“ tie, kurie nežino nieko, tad kam leistis į kovą su vėjo malūnais?

Išlaikykite atstumą. Jeigu kažkas ruošiasi užkrauti jums naštą ant pečių, kuri tik prislėgs savo paslaptingumu, paprašykite to nedaryti. Turite visišką teisę atsisakyti kalbėti ir saugoti tai, kas jums patiems pakenks fiziškai ir psichologiškai.

Kada dalytis paslaptimis:

• Kai tai yra jūsų paslaptis, ji kelia nemalonius jausmus, baimę, nerimą, nepasitikėjimą ir jūs turite kam pasipasakoti be išgąsčio, kad kas nors sužinos.
• Kai žinote, kad saugoma paslaptis gali padėti išvengti didelės žalos (tarkime, draugė turi mitybos sutrikimų ir gali susigadinti sveikatą, tačiau slepia nuo tėvų, draugių, vyro ir pan. savo bėdas);
• Kai žinote, kad žmogus atsidurs dideliame pavojuje, jeigu ir toliau saugosite paslaptį (pavyzdžiui, artimas žmogus bus apkaltintas tuo, ko nepadarė).