Paslėptas pavojus: kaip saulė veikia kremus ir tepamus vaistus?

Taigi, ką reikia žinoti apie tepamus preparatus, jų gabenimą ir laikymą karštomis vasaros dienomis, kad temperatūros poveikis nesugadintų vaisto ar kremo ir nepridarytų didelės žalos?

Nors šiluma kaulų nelaužo, pasak klinikos „Grožio chirurgija“ gydytojos dermatologės Natalijos Jasaitienės, bent jau tepamų vaistų kiekiu vasara mažai kuo skiriasi nuo kitų metų laikų.

„Nemažai žmonių naudoja tepalus nuo nugaros, sąnarių, priešuždegiminius ar kitokios kilmės skausmą malšinančius tepalus. Daugelis šių preparatų savo sudėtyje turi diklofenako, priklausančio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo klasei. Šie preparatai turi fototoksinį efektą, kitaip tariant, intensyviai reaguoja su tiesioginiais saulės spinduliais“, – primena gydytoja.

Taigi, pasitepus skausmą malšinančiu vaistu, geriau jau kurį laiką pasėdėti pavėsyje, nes kitu atveju vaisto ir saulės sąveika sukels alerginę reakciją.

„Bėrimas, paraudimas, pakilusi temperatūra – tai tik keli požymiai, kad prasidėjo alerginė reakcija, kuri gali būti itin stipri ir netgi nekontroliuojama“, – neslėpė sunkių netinkamo vaisto vartojimo pasekmių gydytoja dermatologė N. Jasaitienė.

Pirmasis patarėjas – gaminio etiketė

Specialistai pataria tepamus preparatus pirkti nedideliais kiekiais ir vartoti tepamą preparatą tik tiek laiko, kiek leidžia pats gamintojas.

„Itin svarbu visada perskaityti etiketę ir vartoti bet kokį preparatą būtent taip, kaip nurodė gamintojas“, – teigia lietuviškos profesionalios kosmetikos oda.lt kūrėja biologė Irena Jokšienė. Taigi kiekvienas ant kūno tepamas preparatas yra testuojamas laboratorijose ir tai, koks yra temperatūros poveikis vaistams ar kremams, nustatoma tik po atitinkamų bandymų.

Paprastai kremai gali „iškęsti“ 20–30 laipsnių karštį. Temperatūros skalė priklauso nuo sudedamųjų kremo dalių. „Perkaitęs“ kremas susisluoksniuoja, aiškiai gali matytis, pavyzdžiui, vanduo ar aliejus. Jei tai trumpo vartojimo kremas, gali išlįsti pelėsis ar grybelis, o tai pasimatys vizualiai“, – kremų „perkaitimo“ požymius vardino I. Jokšienė.

Pelėsiu ar grybeliu apsitraukusį kremą teks mesti lauk, o štai susisluoksniavusį dar galima išgelbėti jį suplakus ir trumpam patalpinus į šaldytuvą.

Tiesa, dažnai temperatūrų kaitaliojimai gaminio kokybės nepagerins, todėl specialistai pataria tepamus preparatus pirkti nedideliais kiekiais ir vartoti tepamą preparatą tik tiek laiko, kiek leidžia pats gamintojas.

„Paprastai kremai naudojami 12 mėnesių nuo atidarymo dienos, natūralios, turinčios mažai konservantų, kosmetikos produktai vartojami trumpiau, o konkretus laikas nurodomas ant gaminio pakuotės“, – dar kartą etiketėje nurodytos informacijos svarbą pateikė biologė ir kremų kūrėja I. Jokšienė.

Žinoma, termometro stulpeliui perkopus 30 laipsnių ribą, kyla klausimas, ką daryti su kremais, kuriuos nešiojamės rankinėje ar naudojame paplūdimiuose. Specialistė pataria neignoruoti reikalavimų vaistų ir kremų laikymui: nepalikti buteliuko tiesioginiuose saulės spinduliuose, o juos transportuojant perpilti į mažesnės talpos indelius.

Taip pat patariama nepalikti įkaitusiuose automobiliuose, nes vaistai ir kremai iki platinimo vietų yra gabenami laikantis griežtų reikalavimų pervežimui ir laikymui, kadangi temperatūros poveikis gali tapti lemiamu veiksniu gaminio kokybei.

Pirmoji pagalba – vanduo

O ką daryti, net jeigu ir darėte viską pagal instrukciją, tačiau pasitepus vaistais ar kremu pajutote, kad kažkas yra ne taip? „Pirmiausia reikia nuplauti užteptą preparatą švariu vandeniu, – sako gydytoja dermatologė N. Jasaitienė. – Jei įvyko alerginė reakcija rekomenduojama odą patepti raminančiu preparatu, o jeigu reakcija nemažėja, kyla temperatūra, tada kreipkitės į medikus“.

Dar vienas gydytojos patarimas – visus preparatus tepti tik ant švarios odos ir pirmiausia tepti vaistus, o tik po to – kremą, ir šį reikalavimą verta prisiminti ištisus metus.

Kosmetika ir vaistai – po didinamuoju stiklu

Europos Sąjunga yra išleidusi ne vieną dokumentą, kurie aiškiai reglamentuoja kosmetikos ir vaistų gamybą, pervežimą ir laikymą. Nusiskundimus dėl vaistų kokybės tiria Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

„Nustačius, kad vaistas yra nekokybiškas ir yra išplatintas rinkoje, tarnybos viršininko įsakymu jis būtų atšauktas iš rinkos, t. y. uždraudžiama jį toliau platinti ir parduoti gyventojams. Tokiu atveju, tiekėjas ar gamintojas turėtų vaistus susigrąžinti ir po to sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka. Priklausomai nuo pažeidimų masto ir negatyvaus poveikio gyventojo sveikatai, gali būti pritaikytos įvairios poveikio priemonės“, – teigia VVKT Inspektavimo skyriaus atstovė Laima Ladauskienė.

Praėjusiais metais vartotojai suabejojo dėl dešimties pavadinimų vaistų, tačiau juos patikrinus VVKT Vaistų kontrolės laboratorijoje, paaiškėjo, kad vartotojų įtarimai dėl nė vieno ištirto vaisto nepasitvirtino.

Tuo tarpu Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos jau šiais metais patikrino daugiau nei 100 gaminių. Pasak inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausiosios inspektorės Elenos Rinkevičienės, per pirmąjį 2015 m. pusmetį buvo atliktas 101 kosmetikos gaminio patikrinimas. 34 produktuose buvo nustatyti pažeidimai, surašyti 24 ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso) pažeidimo protokolai ir skirta baudų už 383 eurus.

„Dėl vartotojų pateiktų skundų inspekcija per 6 mėnesius atliko 3 patikrinimus. Vienu atveju, įtarimai dėl netinkamo kvepalų flakonėlio nepasitvirtino, kitais dviem atvejais tiesa buvo vartotojo pusėje, tačiau konfliktai buvo išspręsti taikiai, o vartotojai atgavo sumokėtus pinigus už įsigytas prekes“, – sako inspekcijos specialistė.