Pataria kardiologė: kaip apsisaugoti nuo širdies ligų?

Kodėl jie svarbūs? Širdies ligos neprasideda staiga – būklė blogėja bėgant metams. Ką daryti pamačius nerimą keliančius ženklus. O dar geriau – kaip gyventi, kad jų apskritai nesulauktumėte? Į  klausimus atsako gydytoja kardiologė dr. Milda Kovaitė.

– Kurioje vietoje pagal mirtingumą yra kardiologinės ligos?

– Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos (arba kardiologinės ligos) yra dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje, kasmet pasiglemžianti iki 17,1 milijono gyvybių. Lietuvoje kasmet nustatoma vidutiniškai po 16 tūkst. insulto ir 7 tūkst. miokardo infarkto atvejų.

– Kokį gyvenimo būdą propaguoti, kad išvengtumėme tokių ligų?

– Širdies ir kraujagyslių ligomis gali susirgti bet kokio amžiaus, rasės ir lyties žmonės, o ypač tie, kurie patenka į rizikos grupę. Rizikos veiksniai skirstomi į du tipus: nemodifikuojamus ir modifikuojamus.

Nemodifikuojami rizikos veiksniai yra lytis, šeimos širdies ligų istorija, genetikos ir kitos įgimtos problemos. Šių veiksnių negalime kontroliuoti. Taigi žmonės, kurie turi šių veiksnių, turi labai saugotis, kad nesusirgtų kokia širdies liga.

Taip pat skaitykite: Širdies vėžys. Ar jis egzistuoja?

Modifikuojami rizikos veiksniai yra rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir lėtinis stresas ar depresija, susilpnėjusi imuninė sistema, pasikartojančios infekcijos, sėslus gyvenimo būdas, mankštos trūkumas ir didelis cholesterolio kiekis maiste.

– Ar maistas, turintis daug cholesterolio, tikrai toks žalingas sveikatai?

– Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos perteklius, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis.

Aterogeniškiausiai veikia sočiųjų riebalų ir cholesterolio perteklius maiste. Pagrindinis šių medžiagų šaltinis – gyvuliniai riebalai (riebi mėsa, riebūs pieno produktai, kiaušinių tryniai). Sočiuosius riebalus patartina keisti nesočiaisiais, pirmenybę atiduodant mononesotiesiems (alyvų, rapsų aliejus). 

Patartina vartoti kuo daugiau produktų, turinčių omega-3 riebiųjų rūgščių (šaltųjų jūrų žuvų). Nustatyta, kad ypač kenksmingas oksiduotas cholesterolis arba (susidaro ilgai kaitinant maistą aukštoje temperatūroje, džiovinant), ir transriebiosios rūgštys (kietuosiuose margarinuose, kepiniuose, į kurių sudėtį įeina aliejus).

– Koks turi būti optimalus spaudimas?

– Nėra „idealaus kraujo spaudimo“, tačiau reikia prisilaikyti šių ribų:

• normalus kraujo spaudimas: mažiau, nei 120/80 mm Hg;
• aukštas normalus kraujo spaudimas: tarp 120/80 ir 140/90 mmHg;
• padidėjęs kraujo spaudimas: 140/90 mmHg arba didesnis.

– Kokie pirmieji miokardo infarkto požymiai?

– Širdies priepuolio arba miokardo infarkto simptomai yra: diskomfortas, spaudimas, sunkumas ar skausmas krūtinėje, rankoje ar žemiau krūtinkaulio, prakaitavimas, pykinimas, vėmimas ar galvos svaigimas, ypatingas silpnumas, nerimas ar dusulys ir greitas ar nereguliarus širdies ritmas.

Jei pastebėjote kurį iš šių požymių, patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Miokardo infarkto simptomai paprastai trunka 30 minučių. Skausmas pradžioje gali sukelti tik lengvą diskomfortą, bet vėliau jis gali labai sustiprėti ir ilgai trukti.

– Kada negalima atidėti vizito pas kardiologą?

– Nors kiekviena širdies liga turi skirtingus simptomus, yra keli bendri širdies simptomai. Tai priklauso nuo ligos tipo ir asmens sveikatos būklės. Dažniausia širdies vainikinių arterijų liga krūtinės angina – deginantis, maudžiantis, spaudžiantis krūtinės skausmas.

Dažniausiai skausmą provokuoja fizinis ar emocinis krūvis. Jis jaučiamas krūtinėje, taip pat gali plisti nuo pečių, rankų, iki kaklo, gerklės, žandikaulio ar atgal.

Kiti simptomai: dusulys, sutrikęs širdies plakimas, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas ir padidėjęs prakaitavimas. Taip pat reikėtų apsilankyti pas kardiologą, jei jums pasireiškia dusulys atliekant fizinį darbą ar poilsio metu, patinimas blauzdų srityje, galvos svaigimas, nuovargis ir silpnumas, greitas ar nereguliarus širdies plakimas.

Dažnai vien keisti mitybos įpročius ir didinti fizinį aktyvumą nepakanka. Ar reikia naudoti vaistus ir kokius, gali patarti tik Jus gydantis gydytojas. Be vaistų, yra ir nevaistinių natūralių ar žolinių preparatų, kurie bus naudingi padedant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei valdyti rizikos veiksnius, tokius kaip cholesterolis, padidėjęs kraujo spaudimas, antsvoris. Taip pat jau ir Lietuvoje yra preparatų, padedančių mažinti trombų susidarymo riziką, gerinti kraujotaką.

Šaltinis: Sveikas.lt