Patarimai, kaip išsirinkti saugią vaikų žaidimų aikštelę
Lietuvoje per metus registruota 8,5 tūkst. vaikų ir paauglių iki 17 m. traumų, kurios buvo gydytos stacionare. Iš jų kūno sužalojimų būta 70 proc., rodo Lietuvos Higienos instituto 2013 metų tyrimo duomenys. Ekspertų teigimu, vaikai neretai susižaloja namuose, kieme, aktyviai leisdami laiką ar žaidimų aikštelėje, todėl labai svarbu užtikrinti saugią namų ir kiemo aplinką.
Remiantis Higienos instituto tyrimo duomenimis, iš 100 tūkst. vaikų ir
paauglių iki 17 m. per 2013 m. susižalojo 15 proc., dauguma šių sužalojimų buvo galvos traumos, pečių ir galūnių lūžiai.
„Vaikai ir paaugliai iki 17 m. yra ypač judrūs, mėgsta žaisti, dažnai nėra labai atsargūs. Nenuostabu, kad šiuo laikotarpiu statistiškai patiriama daugiau traumų nei įprastai. Vaikų žaidimo aikštelės – vieta, kur mažieji atsipalaiduoja bei dūksta kiek tinkami, tad nesaugioje aplinkoje didėja galimybė įsidrėksti ar susižaloti. Būtent todėl labai svarbu šias aikšteles įrengti ypač atsakingai, sukuriant vaikams saugią erdvę, kurioje ilsėtųsi tiek vaikai, tiek jų tėveliai. Būtent to siekiame, įrengdami saugias, naujausius saugumo standartus atitinkančias aikšteles“, – teigia vaikų žaidimų aikštelių bei lauko treniruoklių aikštynų rengėjos UAB „Patikimas turtas“ projektų vadovas Paulius Eimontas.
Šiuolaikiškos žaidimų aikštelės – tai puiki vieta vaikams susirasti draugų, prisigalvoti įvairių žaidimų, aktyviai pajudėti, tačiau yra nemažai ir apgriuvusių, senų ir pavojingų vaikų sveikatai žaidimų aikštelių. Kai kurios jų yra dar sovietmečio palikimas, tuo tarpu kitos pastatytos jau nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau pagamintos nepaisant nei kokybės, nei saugumo reikalavimų. Žaisdami tokiose aikštelės vaikai yra nesaugūs. Neseniai Lietuvoje įsigaliojo ES kokybės standartas EN1176, pagal kurį statant vaikų žaidimų aikšteles galima naudoti tik ypač saugią įrangą.
Norint tėveliams padėti atsirinkti tinkamą vietą savo mažajam žaisti, specialistas Paulius Eimontas pateikia septynis saugių vaikų žaidimų aikštelių bruožus.
1. Briaunos – užapvalintos
Pasak jo, visos vaikų žaidimų aikštelių įrangos detalių formos ir briaunos, tiek laikančiosios, tiek apsauginės, tiek ir dekoratyvinės turi būti užapvalintomis briaunomis, jokių aštrių kampų ir briaunų. Jeigu pasitaiko detalių aštriomis briaunomis, vaikai gali užsigauti. Medinės rąstinės detalės dažnai būna su atplaišomis ar net aptrūnijusios, o tai padidina riziką mažiesiems prisirinkti rakščių ar skaudžiai užsigauti.
2. Saugūs nusileidimo kalneliai – su briaunomis
Saugūs nusileidimo kalneliai šonuose turi apsaugines briaunas, kurios irgi yra užapvalintomis kraštinėmis iš neskeldijančios medžiagos. Tai garantuoja, kad vaikas čiuoždamas žemyn neiškris per šonus. Kalnelio apačioje būtinai turi būti „lėtėjimo“ kelias, kuris užsibaigs švelniu kojų nuleidimu ant žemės. Nesaugūs nusileidimo kalneliai dažnai būna be šoninių apsauginių briaunų. Jeigu briaunos ir būna, dažnai jos medinės, todėl su laiku skeldėja, tad vaikas čiuoždamas rizikuoja prisirinkti rakščių delniukuose. Dažnai tokios čiuožyklos leidžiasi tiesiai ant žemės, vaikas nusileidžia užpakaliuku ant žemės.
3. Sūpuoklės turi būti lengvos, lanksčios ir amortizuoti smūgį
Saugi sūpuoklių sėdynė turėtų būti užapvalintomis briaunomis, aptraukta guma arba pagaminta iš amortizuojančio plastiko. Tai garantuoja, kad netyčia pro šalį bėgančiam ir atsitrenkusiam į supynes vaikui nebus kirstinių žaizdų ar lūžių. Sėdynė privalo būti pakabinta lanksčiomis grandinėmis ar virvėmis, nes tai galimo susidūrimo metu užtikrina smūgio amortizavimą. Jei sūpynių sėdynė pakabinta ant grandinių, jų nareliai turi būti tokio siaurumo, kad vaikas į juos negalėtų įkišti piršto. Nesaugios sėdynės būna medinės ar metalinės, stačiomis aštriomis briaunomis, pakabintos ant standžių metalinių ar medinių laikiklių. Tokios sūpynės labai pavojingos pro šalį bėgančiam vaikui, nes susitrenkimo atveju gali sužeisti atviromis žaizdomis ar net lūžiais.
4. Patogūs turėklai
Saugūs vaikų žaidimų aikštelių tiltelių turėklai turi būti patogūs įsikibti, lengvai pasiekiami. Patį tiltelį rekomendaujama sudaryti iš neaštrių jungiamųjų detalių. Nesaugūs šių tiltelių turėklai būna per aukštai ar per dideliais tarpais. Pats tiltelis dažnai būna sunertas iš medinių lentučių, kurios irgi būna aštriomis briaunomis, tarpai tarp jų per dideli, todėl atsiranda rizika įstrikti kojai ir ją sužeisti.
5. Varžtai, medienos atplaišos, vinys gali įbrėžti, užkabinti ar suplėšyti rūbus
Saugios vaikų žaidimų aikštelių tiltelių jungtys yra tuomet, kai jos uždaros, iš nerūdijančio plieno, tuo tarpu varžtai, movos ir apkabos yra sertifikuotų gamintojų. Tai garantuoja konstrukcijos stabilumą ir ilgaamžiškumą, o vaikams mažina susižalojimo riziką. Taip pat saugūs varžtai ir jungiamosios detalės vaikų žaidimų aikštelėse turi būti paslėpti plastikiniais gaubtais. Nesaugu, jeigu galime pamatyti išsikišusius tiltelių jungčių varžtus, vielas ar grandines ar atvirus varžtus, kyšančias, dažnai surūdijusias vinis, jeigu jungiamos detalės yra tiesiog vielos su išsidraikiusiais galais. Visa tai sukelia riziką įsibrėžti, įsipjauti, užsikabinti ar susiplėšyti rūbus.
6. Paviršius – neslidus bet kokiomis oro sąlygomis
Saugių vaikų žaidimų aikštelių pakopų, laiptelių, platformų paviršius privalo būti neslidus bet kokiomis oro sąlygomis, todėl dengimui naudojama speciali medžiaga. Bet kokia danga, kuri palijus pasidaro labai slidi, tai gali būti netinkamai apdorota mediena, ar plokštės, yra pavojinga mažiesiems.
7. Smūgio amortizacija
Saugi vaikų žaidimų aikštelių danga krentant amortizuoja smūgį, dažnai tai smėlio ar smulkaus žvyro sluoksnis, smulki plauta skaldelė ar guminių trinkelių danga. Šios dangos nesulaiko vandens, todėl nesusidaro balų ir purvo. Nesaugus bet koks paviršius, kuris neamortizuoja smūgio kritimo atveju bei sulaiko vandenį po lietaus.