Patirti pelkes miesto širdyje: Vilniaus „Akropolyje“ lankytojai kviečiami į interaktyvų labirintą
Beveik du trečdaliai Lietuvos pelkių yra pažeistos ar nusausintos dėl XX a. vykdytos intensyvios žemių melioracijos žemės ūkio, miškininkystės ir durpių kasybos reikmėms. Tai turi neigiamos įtakos pelkėms būdingai augmenijai ir gyvūnijai, gėlo vandens kokybei ir net klimato kaitai. Džiugu, kad šiandien pelkėms skiriama vis daugiau dėmesio – jos yra atkuriamos, o prie to prisideda ne tik nevyriausybinės organizacijos, bet ir atsakingas verslas.
Prekių ženklas „Garnier“ kartu su grožio ir sveikatos prekių parduotuvių tinklu „Drogas“ jau ketvirtus metus iš eilės vykdo tvarumo akciją „Švarus grožis – švarus vanduo“. Ši iniciatyva prasidėjo siekiant padėti puoselėti Lietuvos vandens telkinius, o jau antrąkart didesnis dėmesys skiriamas pelkėms – jų problematikai ir išsaugojimui.
Verslas prisideda prie pelkių atkūrimo projektų
Iniciatyvos „Švarus grožis – švarus vanduo“ organizatoriai „Garnier“ ir „Drogas“ šiemet kviečia lankytojus į Vilniaus prekybos centrą „Akropolis“, kuriame įkurdinta unikali instaliacija–labirintas. Kiekvienas čia gali pasijusti it būtų tikroje gamtoje – per garsus, kvapus ir vaizdą kuriama pelkės patirtis. Šis interaktyvus nuotykis padės atrasti ir susipažinti su pelkių svarba žmogaus ir gamtos gyvenime, ypač švelninant klimato kaitą. Patys smalsiausi ir atidžiausi galės patikrinti paviljone įgytas žinias ir laimėti tvarius „Garnier“ prizus – jų kiekis yra ribotas.
Pelkių paviljonas kurtas kartu su nevyriausybine gamtosaugine organizacija Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas, kuris Lietuvoje užsiima pelkių ir kitų ekosistemų apsauga, atkūrimu, tvariu naudojimu ir visuomenės švietimu. Jau antrus metus iš eilės prie akcijos prisidedanti organizacija šiemet kviečia atkurti pažeistą Paąžuolynės pelkę, atkreipti dėmesį į jautrią pelkių ekosistemą ir nuo jos priklausančią trapią biologinę įvairovę.
„Labai džiaugiamės užsimezgusia draugyste su Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu. Praėjusiais metais nemažai sužinojome apie pelkes, jų naudą ir svarbą mūsų gamtai, vandens švarai ir klimato kaitai. Aiškiai suvokiame, kad vienkartinės akcijos nepakanka – pelkių ir jų augmenijos atkūrimo darbai turi būti atliekami nuolat. Taip natūraliai kilo noras ne tik toliau gilinti savo žinias, bet į įtraukiančią žinių ir patirčių kelionę pakviesti savo pirkėjus“, – sako „Drogas“ vadovė Olga Vaitiekienė.
Pirkėjai taip pat kviečiami prisijungti prie „Garnier“ ir „Drogas“ tvarumo iniciatyvos: įsigyjant bet kurį „Garnier“ produktą elektroninėje ar fizinėse „Drogas“ parduotuvėse, 2 centai nuo kiekvienos prekės bus skiriami Paąžuolynės pelkės atkūrimui.
Instaliaciją aplankyti ir prisidėti prie pelkių išsaugojimo iniciatyvos galima iki šių metų rugpjūčio 29 d.
Pelkės – švariam orui ir vandeniui
Pelkės – išties įdomi ir sudėtinga ekosistema, turinti unikalią biologinę įvairovę. Sveikos pelkės yra laikomos gėlo vandens saugyklomis, jos dalyvauja vandens apytakos ciklo procesuose. Drėgnaisiais laikotarpiais pelkės it kempinės sugeria kritulių vandenį ir neleidžia jam greitai pasišalinti. Taip palaikomas gruntinių vandenų lygis, o šiltuoju metų laiku pelkės apsaugo dirvožemį nuo perdžiūvimo, padeda nenusekti upeliams ir ežerams.
Be daugelio mums teikiamų gėrybių, pelkės yra svarbios ir dėl gebėjimo valyti užterštą vandenį bei švelninti klimato kaitą. Ilgalaikėje perspektyvoje jos gali svariai prisidėti suvaldant pavasario potvynius, gausių liūčių sukeltus poplūdžius ar vasaros sausras. Kartu jos gali sugerti ir neutralizuoti dalį teršalų, į dirvožemį patekusių iš tręšiamų laukų, ir taip apsaugoti mūsų gruntinius vandenis, palaikyti paviršinių vandenų kokybę ir prisidėti prie Baltijos jūros užterštumo mažinimo.
Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė, biomedicinos mokslų daktarė Jūratė Sendžikaitė pastebi, kad jau maždaug dešimtmetį dėl aktyvios veiklos pelkių pažinimo, jų atkūrimo ir visuomenės švietimo srityse visuomenė pamažu atranda pelkes, kaip visapusiškai vertingą ekosistemą.
„Pelkės įtraukia, ir jos įtraukia gerąja prasme. Pagaliau jas atrasti ir mėgti pradeda vis daugiau žmonių, vis dažniau atsiranda ne tik norinčiųjų jas pažinti, bet ir prisidėti prie jų atkūrimo ir ekologinės būklės gerinimo“, – teigia mokslininkė.
Pasak jos, nedaug kas žino, kad miškas, palyginti su kelis ar net keliolika tūkstantmečių egzistuojančia gyvybinga pelke, yra trumpaamžis. Pelkių augalija geba ne tik iš atmosferos sugerti anglies dioksidą (CO2), bet ir saugiai jį tūkstantmečiams „užkonservuoti“ šlapių durpių pavidale. Nors durpės formuojasi labai lėtai (kasmet jų sluoksnis padidėja vos 1 mm), bet per tūkstantmečius storuose durpių kloduose sukaupta net tris kartus daugiau organinės anglies, nei jos esama visuose pasaulio miškuose. „Akivaizdu, kad pelkės yra labai svarbios mūsų planetos klimato apsaugai“, – tikina dr. J.Sendžikaitė.