„Patrulis“ J.Butnorius – apie metų išbandymus, žmonos sumanytą „pagrobimą“ ir dėl ko nelaiko nervai

Artėjant gražiai šventei J.Butnorius su portalu Žmonės.lt leidosi į nuoširdų pokalbį – apie žadą atimančias žmonos Gražinos staigmenas, santykius, išbandymų metus ir dėl ko kartais „nelaiko nervai“.

Juozai, bandau įsivaizduoti, koks intensyvus jums šis laikas – pradėjote turą. Kaip sekasi jame?

Žinokite, ne tik turas, bet ir mano statybų versle visas šis laikotarpis yra beprotiškai intensyvus. Darbo labai daug, tačiau nėra ko skųstis, reikia tik džiaugtis (šypsosi).

O ture jau spėjome aplankyti keturis miestus – Panevėžį, Uteną, Alytų ir Telšius. Dabar laukia Jurbarkas, Vilkaviškis, Kaunas, Marijampolė, Šiauliai ir Klaipėda. Tikrai intensyvus grafikas. Aišku, anksčiau mūsų turai būdavo net didesni. Bet šį kartą, kadangi iš dešimties koncertų net trys vyks arenose, pasiruošimo joms dar daugiau.

Iškart po koncerto Jurbarke minėsite ir gimtadienį. Kokios nuotaikos prieš sukaktį?

Jeigu atvirai, pastaruoju metu apie mano gimtadienį primena tik vaikai – jie vis klausinėja, kada jis bus (juokiasi). O dabar tiek veiklos, kad tikrai neturiu laiko apie tai galvoti. Ypač šiokiadieniais, nes tuomet prie visko prisideda ir statybų verslo reikalai. Visą diena praleidžiu važinėdamas ir spręsdamas vienus ar kitus klausimus. Tai taip ir išėjo, kad gimtadienis pasitraukė į antrą planą. Gal paminėsim kitąmet (šypteli).

Tai negi sakote, kad šiemet gimimo dienos šventės apskritai pavyks išvengti?

Manau, kad taip, šiemet tikriausiai pavyks išvengti, o kitais metais jau laukia jubiliejus, tai teks kažką planuoti (nusijuokia).

Bet turiu pripažinti, kad tą intensyvų šventimo etapą jau seniai esu palikęs praeityje. Anksčiau tikrai mėgau švęsti gimtadienius, o dabar – viskas vyksta kitaip. Tiesą sakant, kai nesureikšmini gimtadienio, galbūt ir pasakoti apie jį būna mažiau ką. Bet negaliu paneigti – be galo smagu tą dieną sulaukti daugybės sveikinimų.

Šiemet gimimo dienos „išvengsite“, o ar apskritai su šeima turite tradicijų, kaip paminite gimtadienius?

Na, pas mus yra tradicija nuo pat ryto pasveikinti gimtadienį švenčiantį šeimos narį dar jam miegant. Visi kiti atsikelia anksčiau, susirenka ir staiga uždainuoja – „Su gimtadieniu!“. Balionai, tortai, dainos – visa tai mūsų šeimoje būtina.

Žinoma, galbūt daugelis taip daro, bet ši tradicija man visada suvirpina širdį. Kai vaikai ryte sukrenta į lovą, apkabina, ir dar tas pirotechninių žvakučių kvapas... Absoliuti fantastika (juokiasi).

O ir sveikinimai jūsų namuose tikriausiai skamba ypatingai.. Galbūt ir vaikai paveldėjo iš jūsų potraukį muzikai?

Muzikalumo mūsų namuose tikrai netrūksta, tačiau čia labiau pasireiškia dukros. Jos tikrai turi puikią klausą, muziką myli. O sūnus ne tiek – jis geimeris ir labiau mėgsta kompiuterinius žaidimus (šypteli).

O žmona?

Žmona dažniausiai dainuoja automobilyje (juokiasi).

O kokią netikėčiausią dovana esate gavęs gimtadienio proga? Kas jus labiausiai nustebino?

Viena netikėčiausių dovanų buvo prieš šešerius metus – per mano 33-ąjį gimtadienį. Tą dieną koncertavome Klaipėdos Žvejų rūmuose. Kadangi po koncerto planavau tiesiog ramiai susitikti su draugais, nieko ypatingo nesitikėjau. Bet žmona mane visiškai pribloškė – suorganizavo tikrą gimtadienio šventę, apie kurią net neįtariau.

Po koncerto draugai mane tiesiog „pagrobė“, nuvežė į miestą, o ten laukė staigmena po staigmenos. Viską užbaigėme prabangiame restorane, kuris buvo specialiai rezervuotas šiai progai – su muzikantais, pilnais stalais, šventine atmosfera... Tiesiog oho! Buvo visiškai netikėta.

Nors pats esu gana emocionalus žmogus, bet tai, kaip ji sugeba sukurti tokias ypatingas akimirkas, yra kažkas išskirtinio. Tikrai seniai supratau, kad mano žmona yra tobula.

Jūsų žmona Gražina ir pati yra pasakojusi, kaip mėgsta rengti staigmenas. Tai, kaip suprantu, namuose siurprizų niekada netrūko?

Kad su ja niekada netrūks siurprizų, buvo akivaizdu jau nuo pat pradžių. Kai dar tik draugavome, o gal jau ir buvome susižadėję, vyko mūsų koncertinis turas. Tik įsivaizduokite, ji atvyko į paskutinį pasirodymą ir staiga įnešė milžinišką tortą su „Patrulių“ logotipu. Niekas to nesitikėjo! Maža to, gavome net darbo knygą su mūsų logotipu. Ji visuomet apgalvoja smulkiausias detales (šypsosi).

O ši savybė reiškiasi visur – štai kovo 1-ąją atidarome jau antrąjį jos grožio saloną, tai ji ten viską iki smulkmenų sustyguoja. Prisipažinsiu, tas jos smulkmeniškumas kartais mane net šiek tiek erzina, nes pats esu žmogus, labiau mėgstantis veikti stambiais potėpiais nei krapštytis su smulkmenomis... Bet tame ir yra grožis.

Kaip suprantu, su žmona esate gana skirtingi, tai kaip jums pavyko santykyje rasti balansą?

Neatrodo, kad labai jo ieškojome (šypsosi). Tiesą sakant, dažnai žmonės santykių pradžioje galvoja, kad jų partneris liks toks pat, koks buvo, bet taip nebūna. Visi žmonės keičiasi, juos transformuoja gyvenimo aplinkybės, tempas, patirtys... Todėl šiame kelyje svarbiausias yra sprendimas būti kartu, nesvarbu, ar kalbame apie porą, ar apie darbinius santykius – reikia suprasti, kad čia svarbiausia ne laukti, kol kitas prisitaikys prie tavęs, o pačiam mokytis, keistis ir priimti kitą. Kitaip nebus.

Manau, kad dažna problema yra ta, jog sau mes mėgstame daryti išimtis, o kitiems taikome griežtas taisykles. Taip neturėtų būti. Santykiai – tiek asmeniniai, tiek profesiniai – yra be galo sudėtingas dalykas ir juose nuolat reikia įdėti darbo. Kartais kyla įtampa, kartais nervai nelaiko, bet svarbiausia – nepalūžti ir judėti pirmyn.

Turite statybų verslą, muzikinę karjerą, o ir žmona pasinėrusi į savo veiklas. Kaip pavyksta rasti laiko pabūti kartu? Atrodo, kad jūsų paroje turėtų būti ne 24, o bent 48 valandos...

Vakar kaip tik juokais sakiau, kad mums iš tiesų praverstų bent kelios papildomos valandos paroje. O laikas kartu su žmona... Dabar jo tikrai trūksta, tačiau labai džiaugiuosi, kad žmona pradėjo važiuoti su manimi į koncertus. Kai išvykstame į turą savaitgaliui su nakvyne, turime progą pabūti dviese, atsipalaiduoti, ji gali bent šiek tiek pailsėti, o aš – atitrūkti nuo kasdienių darbų. Bandome derinti taip.

Nors dabar negalime tiek atsipūsti, kiek norėtųsi, nes nauji verslai visuomet reikalauja didžiulių asmeninių resursų ir pastangų, bet tikiu, kad su laiku sugrįšime į rutiną, kai kasdienybėje buvo daugiau lengvumo. Pastaruoju metu bandėme įsisąmoninti, kad negalime leisti viskam suktis tik aplink darbus – vis stengėmės nuvykti prie jūros, ramiai išgerti kavos... Manau, sugebėsime sugrįžti prie šių džiaugsmų (šypsosi).

O kaip pats vertinate prabėgusius savo metus? jie buvo išbandymų ar labiau dovanų metai?

Praėję metai buvo labai sudėtingi – daug investicijų, nemažai aštrių kampų, kuriuos teko šlifuoti, kad būtų galima kilti aukščiau... O ir šis sausis prasidėjo sudėtingai, bet jaučiu, kad viduje polėkio netrūksta. Pradėjome kitaip žvelgti į situacijas, daugiau analizuoti save. Manau, kad laukia geresni metai.