Veterinaras Paulius Morkūnas užsibrėžė ambicingą planą – daryti viską, kad populiarėtų ankstyvoji augintinių ligų diagnostika ir kuo mažiau jų šeimininkai netektų dėl sunkių onkologinių ligų.
Daugelį metų, pasak pašnekovo, apie tai, kad naminius numylėtinius kankina sudėtingi susirgimai, nebuvo garsiai kalbama.
„Bet tai sritis, kuri mane labai jaudina ir, žinant, kad šiuolaikinės technologijos leidžia padėti pacientams, norisi reikšmingų pokyčių“, – portalui Žmonės.lt sako pašnekovas.
Iki šiol P.Morkūnas prisimena savo pacientą – šunelį, kuriam dėl limfomos specialistai „skyrė“ tris mėnesius gyvenimo.
„Nuo to laiko praėjo beveik pusantrų metų ir žmonės tebesidžiaugia savo augintinio draugija“, – pasakoja veterinaras. Jis įsitikinęs – tokio rezultato pavyko pasiekti dėl teisingai parinkto gydymo.
Anot P.Morkūno, jei Lietuvoje atlikus išsamius tyrimus specialistams dar kyla papildomų klausimų ar norima išgirsti kolegų nuomonę dėl gyvūno susirgimo patikslinimo, papildomi tyrimai atliekami Vokietijoje esančioje laboratorijoje.
„Šią kelionę pradėjau prieš 12 metų Kaune atidarydamas pirmąją savo veterinarijos kliniką. Dabar jų jau yra keturios. O viena, oficialiai duris atversianti rugpjūčio pradžioje, taps ir pirmuoju veterinarinės onkologijos centru“, – pasakoja pašnekovas.
Tai, anot jo, savotiškai galima vadinti ir nauju puslapiu Lietuvos veterinarijos istorijoje, nes nuo šiol daugiau dėmesio bus skiriama augintinių onkologinių ligų prevencijai, gydymui, netektų galūnių implantologijai, reabilitacijai po gydymo. Centre bus ir kol kas vienintelis šalyje elektrochemoterapijos įrenginys.
„Kraujo tyrimai retai parodo rimtus sveikatos susirgimus, todėl prireikia tyrimų, leidžiančių nustatyti ligos priežastį, tokių kaip echoskopija, rentgenografija, gastroskopija, bronchoskopija ir kt.“, – paaiškina P.Morkūnas.
Jis pasakojo, kad pasitaikė atvejis, kai onkologinė liga pasireiškė neįprastais simptomais, tokiais kaip šerpetojanti oda ar plinkantis kailis. Tačiau išsiaiškinti to priežastį elementarių tyrimų nepakako.
P.Morkūnas patarė šeimininkams, kurių augintiniai sulaukia šešerių–aštuonerių metų, kas 12–18 mėnesių atlikti jų sveikatos būklės profilaktinę patikrą. Tai daroma tam, kad navikai ar kiti sutrikimai būtų pastebėti ankstyvoje stadijoje ir ligos sustabdytos.
Veterinaras portalui Žmonės.lt pasakoja, jog gyvūnai geba kokybiškai gyventi net, ir esant būtinybei, jiems pašalinus onkologinės ligos pažeistus organus.
„Pastebime, kad keturkojų pacientų amžius vis jaunėja. Išsiaiškinti, kodėl gyvūnai vis dažniau serga onkologinėmis ligomis, mokslui kol kas nepavyko. Bet padėti jiems galime. Ir tai labai svarbu. Tikiuosi, kad ateityje dėl reguliarių profilaktinių tyrimų situacija keisis“, – sako kartu su genetike žmona augintiniais besirūpinantis vyriškis.
Jis gyvūnais domėjosi nuo mažumės. Dar būdamas 5–6 metų amžiaus, pradėjo į namus neštis kiekvieną sužeistą ar silpniau atrodantį padarėlį.
„Labai norėjau jiems padėti. Nuo pat pradžių mane lydėjo toks polinkis. Vėliau, jau susimąsčius apie tolesnį gyvenimą ir karjerą, abejonių dėl specialybės nekilo, todėl nusprendžiau pasukti į veterinariją, kuo dabar nuoširdžiai džiaugiuosi. Šeima mane pasirinktame kelyje taip pat labai palaikė“, – sako P.Morkūnas.
Fotogalerija:
