17 metų. Jau tiek laiko festivalio „Kino pavasaris“ vykdomoji direktorė Agnesta FILATOVĖ (37) eina koja kojon su svarbiausiu kino renginiu Lietuvoje.
„Pamenu, kai 2005-aisiais buvo uždarytas kino teatras „Lietuva“, skeptikai sakė, kad su „Kino pavasariu“ baigta. Šiandien daug ką priimu su šypsena, nors iššūkiai dar didesni“, – sako Agnesta ir man smalsu, kaip ji ką tik tvarkėsi su tais reikalais, kurių niekas nesitikėjo.
Ar labai keikeisi, kai sužinojote šiųmečio festivalio likimą?
Planus, kas gali mūsų laukti, neramiai dėliojau dar mėnesį prieš įvykiams įsisukus. Komanda keistai į mane reagavo, kai pradėjau visus ruošti planui B.
Keiktis... Na, tokiais atvejais stengiuosi prisiminti, kad gyvenimas yra žaidimas. Nurijau kartėlį, atsiraitojau rankoves ir priėmiau pasikeitusias jo taisykles – pakviečiau visus aplink kurti naują žaidimą. Tik kad jis įvyko šviesos greičiu (juokiasi).
Dabar daugeliui užsienio festivalių mes esame įkvėpimas. Tai įkrauna, padeda judėti į priekį.
Dabar turbūt galite parašyti keletą skirtingų vadovėlių – nuo krizių valdymo iki komunikacijos ar IT sprendimų. Kokias pamokas išmokai pati?
Pradžioje pagauta adrenalino tiesiog stengiausi išlaikyti blaivų protą ir strategiškai mąstyti. Ėjau į priekį jausdama didelį komandos palaikymą, o po kokios savaitės atsipeikėjau – kas nutiko... Staiga mano vidinė mergaitė ėmė visko bijoti, tokią save priimti labai sudėtinga, juk aš – geležinė! Gerai, kad moku tokius jausmus pažinti, priimti, įvardyti ir eiti su jais toliau... Žaizdas dar ilgai laižysimės. Psichologines, o ir finansines.
Taip, dabar daugeliui užsienio festivalių mes esame įkvėpimas. Tai įkrauna, padeda judėti į priekį. Beje, šioje ekstremalioje situacijoje vis dėlto labiausiai didžiuojuosi ne savimi, o komandos vienybe, bekompromisiu užduočių atlikimu.