Pavojingas abejingumas: kodėl toleruojame smurtą?
Nors smurto artimoje aplinkoje mastai rodo, kad tai visuotinė problema, didelė visuomenės dalis išlieka jai abejinga. Štai neseniai Švedijoje atliktas eksperimentas („Eksperimentas lifte atskleidė reakcijas į smurtą“) atskleidė, kad net ir matydami tokio smurto išpuolius visai šalia, daugelis žmonių nė nebando jų sustabdyti. Tačiau būtent didesnis nepakantumas smurtui galėtų padėti šią problemą spręsti, tikina su nukentėjusiais nuo smurto dirbantys specialistai.
VšĮ „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras“ socialinė darbuotoja Aušra Kudytė mano, kad didelė visuomenės dalis vis dar yra tolerantiška smurtui. Tai galioja tiek matantiems smurto situacijas artimoje aplinkoje, tiek ir tiesiogiai jas išgyvenantiems.
Taip pat skaitykite: Eksperimentas lifte atskleidė žmonių reakcijas į smurtą
„Norint suprasti problemą, nebūtina smurtą patirti pačiam. Tačiau smurto ir patyčių toleravimas sukuria mitą, kad patirti smurtą yra netgi beveik „normalu“. Siekiant tai pakeisti, reikia ugdyti sąmoningesnį, pilietiškesnį požiūrį ir nepakantumą smurtui“, – sako A. Kudytė.
Vis dar gajos nuostatos, kad šeimą išsaugoti reikia bet kokiais būdais, todėl su smurtu taikstomasi.
Ugdyti visuomenės pilietiškumą, A. Kudytės manymu, galėtų padėti ir įvairiapusiškesnė informacija apie problemą. Šiuo metu daugiausia dėmesio susilaukia smurto pasekmės: aptarinėjami kraupūs įvykiai ir jų detalės, tačiau mažiau dėmesio skiriama smurto prevencijai, konstruktyviems konfliktų sprendimo būdams ar mitų apie smurto problemą paneigimui.
Vienas tokių mitų – nuo smurto problemos kenčia tik moterys. „Iš tiesų, statistiškai fizinį smurtą patiria daugiau moterų nei vyrų, tačiau jei nuolat akcentuojama, kad smurto auka yra tik moteris, mažiau tikėtina, kad pagalbos ieškos tokią problemą patiriantis vyras“, – sako A. Kudytė.
Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė atkreipia dėmesį, kad smurtas neretai toleruojamas ir dėl įsisenėjusių nuostatų: „Vis dar gajos nuostatos, kad šeimą išsaugoti reikia bet kokiais būdais, todėl su smurtu taikstomasi. Tačiau jeigu smurtas šeimoje egzistuoja, jį būtina nutraukti, kitaip jis tampa nebesustabdomu procesu.“
J. Šeduikienė primena, kad prie smurto problemos mažinimo bent šiek tiek gali prisidėti kiekvienas – išgirdus triukšmą už sienos tereikia pakelti telefono ragelį ir paskambinti policijai.
Specializuotos pagalbos centrų (SPC) kontaktai pranešti apie smurtą patyrusius asmenis savivaldybėse. Pagalba teikiama kasdien nuo 9 iki 17 val. darbo dienomis. Pagalbos moterims linija 8800 66366 kiekvieną dieną 10-21 val. Bendrosios pagalbos numeris 112 (visą parą).