Pavojingos situacijos neapsikentusi Veronika Montvydienė nutarė netylėti: „Tai – gyvybės ir mirties klausimas“

Pačiame Vilniaus centre su vaikais gyvenanti V.Montvydienė atkreipė dėmesį į opią problemą – nevalomus šaligatvius. Ji savo socialiniuose tinkluose kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir teigė, kad net pats paprasčiausias pasivaikščiojimas ar šuns išvedimas į lauką gyventojams tapo tikru iššūkiu.

„Vakar vėlai vakare išėjau pasivaikščioti su šunimis, buvo labai slidu. Tačiau maniau, kad ryte viskas išsispręs, bet 10 ryto sąlygos buvo net dar blogesnės – visiškas plikledis. Nei aš, nei šuo net nepaėjome, teko judėti nenuvalytais pakraščiais. Per pietus ėjau vėl – situacija pasikeitusi taip pat nebuvo. Čiuožė močiutės, vaikai, gyvūnai – visi“, – apie situaciją Žmonės.lt pasakojo Veronika.

Esant tokioms sąlygoms geriausia likti namuose, tačiau yra situacijų, kai to padaryti tiesiog neįmanoma – juk vaikams reikia į mokyklas, dalis žmonių privalo išvesti augintinius, o maisto atsargų taip pat gali neužtekti.

„Su šunimi atidėti pasivaikščiojimų nepavyksta, nes jį išvesti tiesiog būtina. Taip pat ir vaikams būtina eiti į stoteles, kad nuvažiuotų į mokyklas, močiutėms irgi būtina išeiti nusipirkti maisto ar dar kažko. Taip jau yra, kad išeiti į lauką reikia. Juk gyvename Vilniaus centre, mokame mokesčius, o kaip tas pats, taip tas pats“, – nusivylimo neslėpė pašnekovė.

Labiausiai V.Montvydienei neramu dėl senyvo amžiaus žmonių, kuriuos labai paveikia net ir menkiausia trauma.

„Prieš save mačiau močiutę, kuri ėjo sraigės greičiu, dėliojo kojytę po kojytės, pasiremdama lazdele. Tada supratau, kad man dar nėra taip blogai. Net neįsivaizduoju, su kokiais sunkumais susiduria neįgalieji. Bet ir seneliams menkas nukritimas, kuris man kainuotų tik kokį pasitempimą, gali baigtis lūžiais, juk jų jau kaulai trapūs, fizinė sveikata ne ta. Man labai liūdna, kad jie gali susigadinti savo likusį gyvenimą“, – su liūdesiu kalbėjo V.Montvydienė.

Veronika su tokia situacija susiduria jau ne pirmus metus. Todėl ji nesupranta, kodėl vis dar nėra rastas sprendimas, kaip geriau tvarkytis.

„Pėščiomis eiti Vilniuje visada ekstremalu – tai per pusnis reikia bristi, tai plikledis pasidengia, tai ledas nuo stogų pradeda kristi… Draudimai turėtų atsižvelgti, kad čia – aukštos rizikos zona. Vaikščiojimas čia lyg ekstremalus sportas, o štai kažkur vykstant automobiliu, viskas puiku. Taip, buvo, kad teko važiuoti nenuvalytu keliu, bet tada buvo tokia situacija, kad per pusdienį labai daug prisnigo, bet vėliau viską sutvarkė“, – sakė ji.

Nors keliai nuvalyti, Vilniaus centre išlieka kita problema – parkuotis namų kiemuose ar net specialiose zonose yra išties sudėtinga.

„Aš vairuoju pakankamai žemą automobilį, todėl dažnai susiduriu su problemomis. Keliai puikiai išvalyti, bet parkavimo zonos ir šalikelės ne, todėl juokauju, kad reikia vairuoti traktorių, kad užvažiuotum ant tų ledo kalnų“, – Žmonės.lt pasakojo Veronika.

Veronika atkreipė dėmesį į vieną paradoksą – vilniečiai skatinami į centrą vykti be automobilių, tačiau nepasirūpinama jų saugumu.

„Vilniečiai skatinami į centrą nevažiuoti automobiliais ir sudaro tam daug kliūčių, pavyzdžiui, brangius parkingus. Aš gyvenu netoli senamiesčio ir galiu nueiti pėščiomis, bet drąsiai galiu pasakyti, kad eiti pėščiomis gali kainuoti kelionę į priimamajį. Labai slidu, pakraščiai nevalyti, todėl prasilenkti su žmonėmis yra išties sunku. Prie viso to dar ir kurjeriai važiuoja savo elektriniais dviračiais. Gaunasi keista situacija, nes važiuoti neleidžia, o valyti šaligatvių irgi nesiruošia. O kaip dar išvengti, kad nuo stogo ledo luitai neužristų? Gaunasi, kad turi rinktis, kaip mirti – ar nuo automobilio, ar ledo luito... Čia gal karmos taškų reikia būti prisirinkus? Man ir mano įėjimas į laiptinę yra kaip loterija – užris ar ne“, – teigė ji.

Kai kuriose sostinės vietose pavojingos zonos yra aptvertos stop juostomis, tačiau Veronika neabejoja, kad tai netinkamas problemos sprendimo būdas.

„Taip, vietomis, kur sniegas nuo stogų jau krenta, yra uždėtos stop juostos. Tačiau tai reiškia, kad vienintelis būdas apeiti tas vietas yra eiti važiuojamąja dalimi, kur mane gali pertrenkti automobilis ir tą padaręs net nebūtų kaltas, nes aš neturiu teisės eiti gatve. Štai su tokia situacija susiduriu tiek aš, tiek mano nepilnamečiai vaikai kiekvienais metais“, – Žmonės.lt pasakojo Veronika.

Paklausta, kokius sprendimo būdus matytų, moteris neabejojo, kad pirmiausia reikia į tai pažvelgti kaip į rimtą problemą ir imtis tokių pat veiksmų, kai ir užtikrinant saugumą gatvėse.

„Kaip išsprendė važiuojamųjų dalių valymo problemas, taip reiktų spręsti ir šaligatvių. Juk esam už ekologiją, mažesnį automobilių naudojimą, bet nueiti iki autobuso stotelės dabar yra kone gyvybės ir mirties klausimas. Reiktų suteikti žmonėms sąlygas įgyvendinti tas deklaruojamas idėjas“, – kalbėjo Veronika Montvydienė.

Savivaldybės informacija

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė pasidalijo, kad miesto tvarkytojai stebi realią situaciją ir yra pasiruošę nedelsiant veikti.

„Šiuo metu suplanuota:

jei sulauksime negausaus snygio, takai nebus valomi, nes tai tampa papildoma abrazyvine medžiaga ir prisideda prie saugaus judėjimo;

jei sulauksime lietaus, bus barstoma skaldelės-druskos mišiniu;

tam tikros vietos kiemuose, kur labai šlapia, bus barstomos smėlio mišiniu.

Į takus planuojama išvažiuoti 2 val. nakties, kad prasidėjus judėjimui mieste jau būtų barstoma antrą kartą.

Pirmiausia bus pradedama nuo viešojo transporto stotelių, laiptų, intensyviausių magistralinių takų, tačiau trasas apvažiuoti bus siekiama maksimaliai greitai tam, kad iki piko būtų įvažiuota ir į daugiabučių kiemus.

Jei galite, atsisakykite nebūtinų kelionių ar jas planuokite su laiko atsarga.

Eidami vertinkite dangos situaciją – lietus akimirksniu dangas padengia plonu sunkiai pastebimu ledo sluoksniu.

Nebėkite, eikite lėtesniu tempu, mažesniais žingsneliais, nesukištomis į kišenes rankomis.

Eikite tomis šaligatvio dalimis, kur skaldelės mišinys itin aiškiai matomas.

Pastebėję pavojingus ruožus, praneškite tel. 1355 arba 0 5 264 4701“, – rašome Vilniaus miesto pranešime.