Pėdų priežiūros specialistė: „Aukštakulnius palikite tik ypatingoms progoms“

– Ar tiesa, kad šiais laikais daugybė žmonių turi įvairių pėdų deformacijų, kurias galima panaikinti nenaudojant skalpelio? Ar tiesa, kad jei rūpintumės pėdomis taip intensyviai kaip veido ir kūno grožiu, sirgtume kur kas mažiau?

Moterys nuo mažens turėtų žvelgti į savo pėdas pirmiausia kaip į unikalų viso kūno ramstį, o ne pedikiūro objektą.

– Kūno veikla pagrįsta biomechanikos principais, kuriuos būtina išmanyti. Esu tvirtai įsitikinusi, kad apie juos, apie tai, kaip dirba, už ką atsakingos įvairios kūno dalys, tarp jų ir pėdos, reikia pradėti pasakoti jau darželinukams. Moterys nuo mažens turėtų žvelgti į savo pėdas pirmiausia kaip į unikalų viso kūno ramstį, o ne pedikiūro objektą. Jos – nepaprastai sudėtinga kaulų, raumenų ir raiščių struktūra. Pati sudėtingiausia ir smulkiausia iš visos griaučių sistemos. Darant specialius raumenų pratimus, avint tinkamą avalynę ir naudojant individualiai parinktus vidpadžius daugeliu atvejų galima apsieiti be operacijos. O pėdų deformacijų išties daug.

– Viena iš jų – Hallux valgus, žmonių kalba – „kauliukai“. Ką daryti, kad jie neišlįstų ir moterims nereikėtų sukti galvos, šalinti juos ar ne?

– Pradėkime iš toliau. Pradėkime nuo to, kad mūsų pėdos sukurtos nelygiam paviršiui minti. Civilizacija kalta, kad vaikštome lygiu, kietu ir šitaip kenkiame ne tik joms, bet ir apskritai visam organizmui. Nuo tada, kai išmokstame stovėti, diena dienon daugybę kartų patiriame kulnų ir padikaulių atatranką: ji nusirita per visą stuburą. Dėl jos ten, kur yra pakrypęs koks nors kauliukas – pėdoje, stubure, ima ryškėti deformacija.

Žmogui natūralu stovėti, bėgioti arba gulėti, bet ne sėdėti, juolab netaisyklingai ir ilgas valandas.

Sparčiai didėjantis stuburo išvaržų skaičius, be kitų dalykų, sietinas ir su vaikščiojimu kietais grindiniu ir grindimis. Antra priežastis, lemianti pėdų ir stuburo pakenkimus, – nejudra. Prieš penkerius metus šveicarai paskaičiavo, kad žmogui būtina kasdien nueiti 15 kilometrų, tačiau vidutinis XXI amžiaus didmiesčio gyventojas įveikia tik pusę kilometro. Trečia raumenų, kaulų ir raiščių deformacijų priežastis – nuolatinis sėdėjimas. Kaip ir vaikščiojimas lygiu, kietu paviršiumi, sėdėjimas – absoliučiai nenatūrali žmogaus būsena. Kai sėdime, labai apkrauname stuburą, be to, užspaudžiame kraujotaką šlaunų ir klubų sąnarių srityse. Tai reiškia, kad provokuojame pastarųjų problemas. Žmogui natūralu stovėti, bėgioti arba gulėti, bet ne sėdėti, juolab netaisyklingai ir ilgas valandas.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija konstatavo, kad tik kas dešimtas vaikas, ortopedų požiūriu, yra sveikas. O apie suaugusiųjų situaciją galiu pasakyti remdamasi savo nesenais pastebėjimais. Vienais metais turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ darėme kompiuterinį pėdų būklės tyrimą. Kompiuteris tris dienas dūzgė nuo ryto iki vakaro... Nežinau tikslaus išsityrusiųjų skaičiaus, tačiau tarp jų tebuvo vienintelis žmogus su sveikomis pėdomis! Nesveika avalynė – aukštakulniai, siaurėjantys smaili, plokščiapadžiai bekulniai batai – dar labiau blogina pėdų būklę.

Klausėte apie „kauliukus“ – juos išlįsti skatina priekinių pėdų dalių perkrovos. Nuo šių organizmas ginasi įvairiai: perkrovas patiriančiose pėdų srityse augina kaulinį, kremzlinį arba odinį audinį, t. y. stiprina skriaudžiamas vietas. Taip formuojasi padų nuospaudos, kulnų ataugos, „kauliukai“... Pastarieji labai glaudžiai susiję su aukštakulniais. 

– Dabar peiksite tai, be ko kai kurios moterys tiesiog negali gyventi? Negali ne tik todėl, kad aukštakulniai vizualiai ilgina kojas, daro išvaizdą seksualesnę. Girdėjau skundų, kad „su tais žemakulniais tiesiog neįmanoma paeiti“. O ir grindų smėliu nepakeisime...

– Kai moteris nuolat avi aukštakulnius, ji nuolat verčia savo pėdų kaulus užimti nenatūralią padėtį. Dėl jos kaulus laikantys raiščiai užpakalinėje blauzdų dalyje nenatūraliai susitraukia, o priekinėje – nenatūraliai išsitempia. Kas vyksta? Aukštakulniai dar labiau iškreivina stuburą. Ne ištiesina, bet iškreivina. Atrofuojasi užpakaliniai blauzdų raumenys ir trumpėja Achilo sausgyslės. Visas kūno svoris (jei mintyse paversite jį kibirais vandens, geriau įsivaizduosite, koks jis) užgriūva tik priekines pėdų dalis ir ten sukuria milžiniškas perkrovas. Jų pasekmės – skausmas, nejautra, formuojasi „kauliukai“, plaktukiniai pirštai, atsiranda sąnarių deformacijų...

„Žmonės, avėkite pėdų ir visos griaučių sistemos natūralius poreikius atitinkančią avalynę!“ – mano atsakymas ir į jūsų repliką, kad „grindų smėliu nepakeisime“. Aukštakulnius palikite tik ypatingoms progoms.

Kol žmogus nejaučia skausmo, mano, kad viskas gerai. Reikia pasakyti, kad skausmas ateina skirtingai: vieniems jį sukelia didelė pėdos deformacija, kitiems – maža, o gaiduką spusteli užspaustas nervas. Todėl viena aukštakulnių mėgėja skausmą pajus sulaukusi dvidešimt penkerių, kita – penkiasdešimties, bet garantuotai pajus. Dabar paaiškinsiu, kodėl kai kurios moterys sako, netgi giriasi, kad negali vaikščioti su žemakulniais: mechanizmas surūdijo! Nebedirba raumenys, nes nuolat avint aukštakulnius čiurnos judesio amplitudė pasidaro vos 5 laipsniai.

Apaukite tokias pėdas žemakulniais, kuriuos avint čiurnos turi judėti 15 laipsnių kampu, ir moteris nepaeis. Sau ji jau taip pakenkė, kad nebegali vaikščioti, kaip gamta sumanė. Tačiau avint fiziologinę avalynę, kuri verčia dirbti civilizuoto žmogaus nenaudojamus raumenis, čiurnų judrumas akivaizdžiai didėja. Aš pati – gyvas įrodymas: kai pradėjau avėti tokius batus, čiurnų judesio amplitudė pasiekė 25–30 laipsnių ir išsitiesino mano pakumpusi nugara. „Žmonės, avėkite pėdų ir visos griaučių sistemos natūralius poreikius atitinkančią avalynę!“ – mano atsakymas ir į jūsų repliką, kad „grindų smėliu nepakeisime“. Aukštakulnius palikite tik ypatingoms progoms. Beje, į juos galima įsidėti vidpadžius, kurie padeda tolygiau pasiskirstyti svoriui.

– Plokščiapadžiai batai irgi blogai? Bet ateina šiltasis sezonas ir vėl prasidės šio patogaus, daugelio nuomone, apavo bumas. 

– Žmonės taip lengvai pasiduoda mados įtakai todėl, kad jų žinios apie kūną labai menkos. Tai suprantama – šių jiems niekas nesuteikė. Bet šiais laikais informacija lengvai prieinama – tereikia noro ją susirasti ir ja pasinaudoti. Kieti, plokšti, be jokio kulniuko padai – taip pat blogai. Bet jie – šiek tiek geriau nei aukštakulniai: visgi kūno svoris avint plokščiapadžius pasiskirsto ant pėdų tolygiau nei avint aukštakulnius.

Beje, įgimta plokščiapėdystė – labai retas dalykas, palyginti su įgyta. Todėl noriu perspėti mamas: neleiskite savo mažyliams lakstyti namie basomis, jei grindys padengtos laminatu, linoleumu, parketu. Pusė bėdos, jei jos užklotos kilimu. Visgi patarčiau vaikų kojytes auti fiziologine avalyne – ir namie, ir lauke. O suaugusiųjų pėdų skliautų suplokštėjimą labai dažnai lemia netinkama čiurnų padėtis. Dažniausiai jos virsta į vidų, retai – į išorę. Jei tai nėra įgimta, priežastys gali būti tokios: metų metus trunkantis vaikščiojimas kietu paviršiumi, netinkamas sėdėjimas, darbo, sportavimo specifika...

TAIP PAT SKAITYKITE: Branda ir figūros pokyčiai: kaip išsaugoti kūno jaunystę?

Kojų raumenų pratimai, vidpadžiai ir fiziologinė avalynė padeda civilizuotam (sportuojančiam ir nesportuojančiam) žmogui išvengti pėdų, kartu visos griaučių sistemos žalojimo ir ligų, kurias šis provokuoja.

Kai čiurna virsta į vidų, išsiklaipo kaulai: keliai suartėja (X pozicija), klubų sąnariai išlinksta į išorę, išsikreivina visas stuburas, vienas petys pakyla, kitas nusileidžia. Tarkim, jums taip ir nutiko – ko turėtumėte imtis? Daryti specialius pratimus ir dėtis į batus amortizuojančius atatranką ir koreguojančius pėdos padėtį vidpadžius. Kalbu apie aukštos kokybės individualiai pritaikytus ortopedinius vidpadžius. Jų paskirtis – užtikrinti, kad dirbtų visa pėda, kad krūviai vienodai pasiskirstytų per visą pėdų ilgį.

Dabar Europoje – tokių vidpadžių bumas. Pasikartosiu: kojų raumenų pratimai, vidpadžiai ir fiziologinė avalynė padeda civilizuotam (sportuojančiam ir nesportuojančiam) žmogui išvengti pėdų, kartu visos griaučių sistemos žalojimo ir ligų, kurias šis provokuoja. Ir, aišku, labai svarbu kasdien užtektinai judėti ir susikurti ergonomišką darbo vietą, kuri leistų sėdėti taip, kaip reikia kūnui.