Jeigu esate žmogus, kuriam svarbu jausti pasaulio pulsą ir jums neužtenka naujienų vakaro žiniose, tuomet turite užsukti į dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ seansus. Virš penkiasdešimt filmų aktualiomis ir itin aštriomis temomis bei diskusijos svarbiausiais Lietuvai socialiniais klausimais vyksta iki spalio 28 dienos, o bilietas į filmą – auka vos nuo 1 cento.
Praleiskite savaitgalį turiningai – štai penkios festivalio organizatorių kino juostų rekomendacijos, kurios paliks įspūdį ir privers susimąstyti.
„Turto karta“
Kiekvienas nori būti turtingas: miegoti lovoje per visą kambarį, ryte įšokti į baseiną, o atostogas pasidaryti kada ir kur tik norisi. Noras turėti daugiau ir atrodyti gražiau veda prie aklo godumo, kuris grasina suvalgyti viską aplinkui. Vilų kvadratai ir piniginės storumas nebeturi reikšmės, nes turto troškimo valdomiems žmonėms rūpi tik viena mintis – „DAR“. Filme „Turto karta“ žvelgiama į tą kitą monetos pusę.
„Pankų „Eurovizija“
Nors apie meilę dainuoja retai, pankrokas tikriausiai yra pati jausmingiausia muzika pasaulyje. Juo išliejama visa frustracija, pyktis ir apmaudas, o dainoms svarbiausia ne griežta struktūra, bet drąsa kalbėti atvirai. Keturių intelektinę negalią turinčių suomių kelionė į „Euroviziją“ pasakojama filme „Pankų „Eurovizija“. Čia yra tikrų tikriausias pankrokas – ne visada pats gražiausias, bet visada nuoširdus.
„Ant jos pečių“
Prieš kelias dienas žmogaus teisių aktyvistė jazidė Nadia Murad apdovanota Nobelio taikos premija. Filmas „Ant jos pečių“ – jautrus ir intymus patyrusios ISIS seksualinės vergovės ir prieš jazidų tautą vykdyto genocido siaubą, jaunos merginos portretas. Ypatingos drąsos Nadia Murad keliauja po pasaulį ir kalba už tuos, kurių tarptautinė bendrija nemato ir negirdi. Ji turi paprastą, bet labai svarbų norą: „Norėčiau būti paskutinė pasaulyje mergina su tokia istorija.“
„Interneto valytojai“
Mūsų lankomi socialiniai tinklai sukurti taip, kad juose reikštis gali bet kas ir bet kaip. Būtent dėl to, jie lengvai pavergia didelę mūsų kasdienybės dalį. Tačiau ateina momentas, kai išraiškos laisvė tampa akstinu skleisti propagandą, smurtą, neapykantą. Už to, ką laikome nekontroliuojamu ir nepriklausomu tinklu, stovi žmonės, peržiūrintys kiekvieną taisyklių neatitinkančią turinio dalį – nuo erotikos iki ISIS egzekucijų – ir įvertinti, kurioje vietoje tolerancija privalo baigtis. Kas „išvalo“ internetinius tinklus pasakojama filme „Interneto valytojai“.
„Apie tėvus ir sūnus“
Kasmet festivalius ir kino sales pasiekia filmai iš karinių zonų Artimuosiuose Rytuose: Afganistano, Irako, Sirijos. Dažniausiai šie filmai pasakoja apie paprastus žmones, kurie visomis išgalėmis stengiasi išgyventi nepaprastai sudėtingomis sąlygomis. Jautresnis žiūrovas beveik visuomet perima jų žvilgsnį, išgyvena kartu su veikėjais. Filmas „Apie tėvus ir sūnus“ pasakoja istoriją apie džihadisto tėvo pėdomis sekančius jo paauglius sūnus. Kokia bus mūsų reakcija – pasmerksime ar, priešingai, atjausime brolius, kurių laukia skirtingi likimai?
