Penkiais 100-tukais mokyklą baigusi M. Varoneckaitė – apie egzaminus ir Lietuvos švietimo sistemą
Nesenai praūžęs egzaminų rezultatų bumas Klaipėdos licėjaus abiturientei Mariam Varoneckaitei atnešė įspūdingą kiekį šimtukų. Aukščiausią 100 balų įvertinimą ji gavo iš visų penkių laikytų egzaminų: lietuvių ir anglų kalbų, chemijos, biologijos bei matematikos.
Palangiškė Mariam Varoneckaitė (17) teigia, kad mokykloje ji įgijo ne tik žinių, bet ir patyrė daug gražių akimirkų bei susirado tikrų draugų. Palikdama mokyklos suolą Mariam ateinančioms kartoms linki nesureikšminti pažymių ir rasti laiko atsikvėpti nuo mokslų. „Mokantis svarbiausia atrasti tai, kas labiausiai domina, užsibrėžti tikslą ir ryžtingai jo siekti. Taip pat susirasti draugų ir kartu praleisti gerą laiką mokykloje. Būsimiems dvyliktokams linkiu rasti laisvo laiko, neapsikrauti mokslais, nesimokyti naktimis, skirti laiko poilsiui ir, žinoma, gerai išsimiegoti prieš egzaminus“, – pataria ji.
Kokias patirtis išsineši palikdama mokyklą?
Per dvylika metų praleistų mokykloje, įgijau ne tik žinių, bet ir gyvenimiškos patirties. Čia susiformavo vertybės ir požiūris į mokslą. Elgesio požiūriu ne visada buvau pavyzdinga mokinė, būdavo, kad ir iš pamokų bėgdavau, ir per kontrolinius nusirašinėdavau. Tačiau daugiausiai patirties išsinešu iš pamokų, kuriose žinias galėdavau taikyti praktiškai. Vienos jų – biologijos ir chemijos pamokos, kai vykdydavome eksperimentus.
Tavo egzaminų rezultatai įspūdingi – brandos atestate puikuojasi penki šimtukai. Papasakok, kaip ruošeisi egzaminų laikotarpiui?
Egzaminams ruošiausi mokydamasi mokykloje per pamokas, darydama namų darbus, ruošdamasi kontroliniams darbams. Taip pat sprendžiau praėjusių metų egzaminų užduotis, nagrinėjau vertinimo instrukcijas. Taip galima suprasti, ko tikėtis egzamine, ir pastebėti tam tikrus specifinius klausimus, kurie reikalauja tinkamo atsakymo. Egzaminų metu dažnai pasitaiko, kad jei ir atsakai į klausimą teisingai, tačiau nepavartoji raktinių žodžių, gali prarasti taškus. Tikiuosi, kad ateityje bus galima laisviau atsakinėti į klausimus ir egzamino metu nesijaudinti galvojant, ar atsakymas bus užskaitytas.
Visgi, kaip sureagavai sužinojusi, kad egzaminai išlaikyti aukščiausiu balu?
Žinoma, labai apsidžiaugiau, tačiau kai kurių egzaminų rezultatai nustebino, o kitų ne. Pavyzdžiui, anglų ir matematikos šimtukų tikėjausi, nes pasitikrinusi su bendraklasių atsakymais, taip pat ir preliminariais atsakymais, mačiau, kad taškų nepraradau arba praradau labai nedaug. Iš biologijos ir chemijos taip pat tikėjausi aukštų rezultatų, kadangi šiems dalykams ruošiausi labiausiai, todėl 100 balų įvertinimai pradžiugino, tačiau labai nenustebino Lietuvių egzamino rezultatas. Tai buvo didžiausia staigmena, nes būtent šio egzamino vertinimas yra labai subjektyvus, daug kas priklauso nuo vertintojo patirties, galbūt ir nuotaikos.
Dažnai moksleivių lūpomis skamba pasipiktinimai Lietuvos švietimo sistema. O kokia tavo nuomonė šia tema?
Smagu, kad Lietuvos švietimo sistema tobulėja, daugiau dėmesio pradedama skirti ne tik žmogaus mokslo išsilavinimui, bet ir žmogiškosioms vertybėms. Tačiau ji dar turi nemažai minusų. Ruošdamasi egzaminams, pastebėjau, kad egzaminai labiau tikrina mokinio žinias, nei gebėjimą jas taikyti. Pastarųjų metų egzaminuose daugėja užduočių, kuriose reikia ne tik parašyti, ką „iškalei“ iš vadovėlio, bet ir taikyti turimas žinias, ilgiau pamąstyti, tačiau dažnai tos užduotys būna dviprasmiškos, diskutuotinos.
Tikiuosi, kad ateityje Lietuvos švietimo sistema panašės į Vakarų Europos švietimo sistemą. Pavyzdžiui, dalyvaudama tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Olandijoje, susipažinau su šios šalies švietimu ir egzaminais. Nors egzaminai ganėtinai sudėtingesni nei Lietuvoje, tačiau visi moksleiviai į egzaminą nešasi knygą, kurioje surašyta didelė dalis biologijos, matematikos, chemijos ir fizikos teorijos. Egzaminuose tikrinama kaip mokiniai supranta ir geba taikyti žinias, kadangi šiais laikais informacinių technologijų dėka tą pačią informaciją galima rasti internete vos per kelias minutes.
Dar vienas trūkumas, kurį norėčiau išskirti, yra mokslo metų trukmė. Prailginti mokslo metai, vargu, ar atneša naudos, nes paskutinėmis mokslo metų savaitėmis nieko neveikiama. Galbūt reikėtų sumažinti krūvius ir paskirstyti per mokslo metus taip, kad pridėtos mokslo metų savaitės būtų labiau naudingos nei žalingos. Taip pat iš patirties galiu pasakyti, kad mokyklą pradėjus lankyti anksčiau (paruošiamąją grupę pradėjau lankyti 4 metų, o pirmą klasę 5 metų) geriau įsisavini tam tikras žinias. Suprantu, kad tai labai priklauso ir nuo pačio vaiko, tačiau nemanau, kad turėtų būti draudžiama į mokyklą ar į paruošiamąją grupę vaiką leisti anksčiau. Galbūt su psichologo leidimu amžiaus riba turėtų būti panaikinama.
Ar planuoji savo ateitį sieti su Lietuva?
Taip, šiuo metu planuoju studijuoti odontologiją Kaune. Būtų smagu vėliau išvažiuoti mokytis ar tobulinti žinias į užsienį, tačiau apie tai dabar negalvoju. Savo ateitį žadu kurti Lietuvoje. Tai šalis, kurioje užaugau, čia yra mano šeima ir artimi žmonės.