Per dešimt metų lyčių lygybės indekse Lietuva pasistūmėjo vos vienu procentu
„O kaip pasaulį keisi tu?“ – klausia vasario 6 d. prasidedantis tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Festivalio įžanginiu renginiu tapo konferencijos „Go Forward“ kartu su „Swedbank“ ir kino teatru „Pasaka“ surengta diskusija, pakvietusi kalbėtis aktualiais lyčių vaidmenų kaitos, stereotipų bei nelygybės klausimais.
Diskusijoje dalyvavo „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė, reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas ir kinotyrininkė Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Diskusiją moderavo LRT.lt vyriausiasis redaktorius Mindaugas Jackevičius.
„Vienas objektyvus dalykas, kurį vertėtų paminėti – atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų, kuris Lietuvoje yra apie penkiolika procentų ir nekinta daug metų. Tai yra problema todėl, kad turime visuomenę, kurioje moterų daugiau nei vyrų, jos yra išsilavinusios, o štai tokia atskirtis. Natūraliai einame prie moterų skurdo. Moterys gyvena ilgiau, bet turi mažesnes pajamas,“ – į vieną aktualią problemą dėmesį atkreipė Dovilė Grigienė, „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė, aktyviai prisidedanti prie lyčių lygybės skatinimo versle.
„Dirbu reklamos industrijoje kūrybos vadoves galiu suskaičiuoti ant vienos rankos. Jei kalbame apie vadovaujančias pozicijas, Lietuvoje jų vis dar nedaug,“ – pastebėjo Dovilė Filmanavičiūtė. Reklamos specialistė atkreipė dėmesį, kad vis dar gajos nuostatos, jog tam tikromis temomis moterys negali parašyti gerų tekstų, joms patikimi mažiau reikšmingi, riboto biudžeto darbai.
Kinotyrininkė, mokslininkė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė pasidalijo atlikto tyrimo apie moterų padėtį Lietuvos kino industrijoje įžvalgomis. „Politikos ir viešojoje erdvėje bandyta aiškinti, kad Lietuva ir Lietuvos kino sritis yra išskirtinė: daug jaunų kuriančių moterų, režisierių, todėl viskas yra puiku,“ – pastebėjo Lina. Tačiau atliktas tyrimas parodė, jog reali situacija gerokai skiriasi nuo įsivaizduojamos. Kinotyrininkė atkreipė dėmesį į tai, jog vis dar neturime nė vieno ilgametražio vaidybinio filmo nufilmuoto moters operatorės, o moterų režisierių nepadaugėjo nuo 1995 m. Pasak mokslininkės, nė vienoje kino aikštelės srityje nėra balanso. „Ten, kur yra didžiausia galia ir pinigai – vaidybiniame ilgametražiame kine – mažiau moterų. Ten, kur yra mažiausiai pinigų ir prestižo – trumpametražiame arba dokumentiniame kine – moterų yra daugiausia.“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas, knygos apie feminizmą „F* žodis, kurio negalima minėti“ autorius Donatas Paulauskas pasidalijo faktu – per dešimt metų lyčių lygybės indekse pasistūmėjome vos vienu procentu. „Mums neblogai sekasi su moterų užimtumu, gan daug moterų dalyvauja gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos sektoriuose. Taip pat turime nemažą viešojo sektoriaus moterų vadovių skaičių. Turime stiprių pusių, bet jų mažai, o tendencija tokia, kad stovime vietoje labai ilgą laiką – nes nededame jokių pastangų kaip valstybė,“ – konstatavo Donatas Paulauskas.
Apibendrindamas diskusiją, Donatas Paulauskas pabrėžė, kad nepaisant įvardytų problemų, pilietinės visuomenės srityje pastebimas ryškus progresas. „Manau, pilietinė visuomenė yra subrendusi – reikia tęsti gerus pradėtus darbus. Sunkiausiai keičiasi tai, kas yra žmonių galvose ir namuose, nes stereotipai yra problemiška lyčių nelygybės sritis, kurioje turime dar labai daug dirbti“, – reziumavo Donatas Paulauskas.
Tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam“ Vilniuje ir Kaune vyks vasario 6-10 dienomis. Moterų lyderystės konferencija – „Go Forward“ – organizuojama Vilniuje kovo 22 dieną.