Per fotosesiją mados studija „Lerara“ drabužius šildė ant krosnies
Šiuo metu Lietuvoje sparčiai steigiamos mados studijos, butikai, perimantys skandinavišką stilių: švaru, gražu, praktiška, patogu. Mados studija „Lerara“ pasitelkė kryžius, Šventųjų atvaizdus, lietuviško kaimo nešvarumą, perteikiant kuriamus minimalistinius drabužius. Ar tai gražu?
„Lerara“ pirmoji fotosesija vyko, kai dar Lietuvoje buvo žiema, senoje sodyboje (žinoma – negyvenamoje) Kaišiadorių rajone. Visiškas sąstingis. Tad drabužius, batus ir pačius modelius teko šildyti prie senos duonkepės krosnies.
„Kadangi pirmą kartą dalyvavau tokioje fotosesijoje, tai pirmoji patirtis – labai šalta, ką jau kalbėti, kaip reikėjo visą dieną išbūti be elementarių buitinių patogumų. Be to, fotografas Rytis Jablonskas nusprendė pagrindinius kadrus fiksuoti lauke“, – patirtimi dalijosi Ieva Motiejūnaitė. „Lerara“ įkūrėja Rasa Ramanauskaitė-Skunčikienė papildė, jog šios priemonės pateisino lūkesčius ir tokiomis sąlygomis pavyko sukurti visišką kontrastą ir emocijas. Ši kolekcija bus papildoma vienetiniais drabužiais, tad jau žvalgomasi vasariško ekstremalumo.
„Lerara“ – tai minimalizmas ir drama. Kūnas ir siela. Teigiame, jog šiuolaikinės moters emocijos, charizma turi kalbėti už save. Ne buitis, praktiškumas, o grožis kuria emocijas, naujus potyrius. Tad drastiška fotosesija siekėme perteikti drabužio charizmą kontrastingoje aplinkoje, – pasakoja Rasa. – Man asmeniškai drabužio grožis, unikalumas yra pirmoje vietoje: gali būti nepatogus, į paltą sunkiai „susigrūdantis“, „šluojantis gatves“, bet jei su tuo drabužiu jaučiuosi graži, išskirtinė – į praktiškumą numoju ranka“.
Mados pasaulyje dažniausiai eskaluojamos sąvokos haute couture (aukštoji mada), pret-a-porter (praktiškoji, masinė mada), tačiau ši mados studija išreiškia poziciją, jog jos kuriami drabužiai, įtraukiauntys kontrastus – dramą, minimalizmą, apjungia aukštosios mados elementus ir šiuolaikinį pojūtį. Be to, tai – ne masinės prekės, o rankų darbo kūriniai. Visi šie junginiai formuoja kitokią mados kryptį. Pasak R.Ramanauskaitės-Skunčikienės, ją įkvepia architektūra, o ji – tradiciška ir moderni, didinga ir tyra, ir nei vieno pastato, architektūrinio kūrinio nesukursi tokio paties.
Šie mados naujokai pataria, įsigijant drabužį atkreipti dėmesį ir į vidinę jo pusę: kartais ji – preciziška, o retsykiais – chaotiška: kreiva siūlė, netiesus kirpimas. Būtent čia ir slypi unikalių rankų darbo drabužių užburiantis patrauklumas.
+2Modeliai: Ieva Motiejūnaitė, Gabriela Petrikytė, Rasa Ramanauskaitė-Skunčikienė
Makiažas: Indrė Tarasevičiūtė
Šukuosenų meistrė – Monika Blave