Per gimtadienį susižadėjusi Sandra Žutautienė išliejo širdį: „Džiaugiuosi net atsitraukusiais“

Gimtadienį atšventusi S.Žutautienė savo socialiniuose tinkluose pasidalijo ilgu ir jautriu laišku sau, kuriame ji atvėrė širdį ir išsakė, kokias savo savybes labiausiai vertina bei už ką šiandien dėkoja likimui.

„43! Visai gražus skaičių derinys. Tiesa, veidrodinė skaičių kombinacija gal ir labiau patiktų, bet tuomet košės galvoje būta mažiau, o dabartinė košė man kur kas labiau imponuoja, nes joje daug tikrų ir netikrų, skaudžių ir smagių ingridientų.

Džiaugiuosi viena savybių samplaika, kurių taip ir neprisijaukinau per eilę metų – gobšumu / egoizmu. Nenoriu turėti visko, nenoriu net uždirbti visko čia ir dabar, nes tas azartas eiti, daryti, mokytis, tobulėti, įsigyti, žengiant kryptingai ir mažais žingsniukais, mane kur kas labiau motyvuoja nepasiduoti, motyvuoja siekti ir neprarasti to, greičiausiai, prigimtinio optimizmo.

Keliu taurę už save, už tokią kalvotosios Žemaitijos mergelę, per tiek metų gerokai „grybavusią“ Sandrą, bet susiformavusią ir išlikusią tvirtu, tikru ir nuoširdžiu žmogumi. Nepaisant to, kad Lapės pravardė man labai miela, tačiau būtent šio gyvūnėlio pagrindinė charakterio savybė – gelti ir gudrauti už akių – taip ir netapo dalimi manęs.

Keliu antrą taurę už pačius man brangiausius: Mamytę, Tetuką ir Sesutę. Kas be Jūsų ta Sandrelė būtų? Ogi šlapdriba geriausiu atveju. Per paprasta pasakyti MYLIU. Bet dar neišmokau išsilupti širdies, vardant įrodymo, nepažeidžiant kitu organų.

Gausų gurkšnį iš tos pačios taurės geriu už mano svarbiausius gimines, tikriausius draugus, krikšto vaikus, esamą meilę ir net buvusią. Gi nereikia vardų, Jūs ir patys žinote, kokią svarbą turite mano gyvenime. Branginu ir vertinu.

Keliu ir trečią taurę putojančio už draugus, pažįstamus, bičiulius. Džiuginate kiekvienas mane savo buvimu, laiko kartu leidimu, greitu, tačiau nuoširdžiu „pačiatinimu“, net gebėjimu gyvai susitikus po pusmečio ar daugiau per 3 sekundes atkurti ryšį, lyg tos pertraukos ir nebuvę. Džiaugiuosi net atsitraukusiais, bet stebinčiais. Jums dėl savų priežasčių, matyt, taip patogiau gyventi, o aš galiu ramiai ir net labai dažnai su šypsena veide apie jus pagalvoti, prisiminti ir pasidžiaugti, kad su manim buvote. Gal dar ir grįšite.

Būna, kad ir paliūdžiu, bet tik dėl man nesuvokiamo egoizmo, tos lapiškos savybės mažumėlę domėtis už akių ir net negebėti išraityti elementarų pasveikinimą ar pasidžiaugimą. Pasaulis nesisuka tik apie jūsų ašį, jis net nesisuka ir vien apie mano ašį. Pasaulis sukasi apie mus visus.

Ketvirtą taurę keliu už savo komandą, bendradarbius, esamus ir buvusius. Už tai, kad kartu koja kojon žengiam mažais žingsneliais dideliu tikslų link. Be veiklos aš niekas. O dirbti ir nesimėgauti – čia ne apie mane. Ačiū už gyvenimišką kaifą!

Na, o kadangi iš pat ryto jau sugebėjau čia bekilnodama ištratinti visą butelį putojančio, tai kablai keliauja ant tos 36 dydžio pėdos ir einam švęsti gyvenimą!

Su Tavo diena, Sandrel“, – rašė Sandra Žutautienė.

Žmonės.lt primena, kad savo gimimo dienos rytą Sandra sulaukė įspūdingos dovanos – ilgamečio draugo Viktoro Vaikšnoro sužadėtuvių žiedo. Pastarasis lemtingą „taip“ išgirdo nė nepriklaupęs ant kelio.

„Atsikėlusi nulipau į pirmą aukštą ir pasidariusi kavos, tiesiog slampinėjau tamsoje. Tai buvo kokia šešta valanda ryto ir staiga žiūriu, kad gėlės namuose perstumdytos. Taip pat pasigedau vienos savo vazos, o tada ją pastebėjau padėta prie eglutės. Joje buvo pamerktos gėlės ir laiškas, o prie laiško buvo dėžutė su tokia rožine rožyte. Iš karto supratau, kas bus joje. Pradėjau skaityti laišką, o ten Viktoras išliejo širdį, surašė viską, ką jam reiškiu, ko tikisi iš santykių ir panašiai. O tada uždavė klausimą, ar būsiu tiktai jo. Buvo parašyta, kad ateisiu ir jį pabučiuosiu, reikš, kad sutinku“, – Žmonės.lt sakė Sandra.

Pasiteiravus ar tokio mylimojo gesto tikėjosi, S.Žutautienė teigė, kad įtarimų turėjo, bet pamačiusi žiedą vis tiek labai pasimetė.

„Nei tikėjausi, nei nesitikėjau. Aš ir anksčiau kokią „špilkutę“ numesdavau, bet nesitikėjau, kad tam iš tikrųjų pribręs. Pamačiusi žiedą aš labai pasimečiau ir net nebežinojau, ko noriu – ar tos savo kavos, ar į tualetą (juokėsi). O tada patyliukais nuėjau į viršų ir radau Viktorą jau pabudusį. Pasakiau jam „taip“, – romantiška istorija dalinosi Sandra Žutautienė.