Per savaitę Madeiroje lietuvių grupė apibėgo gražiausias salos vietas

Pavasario pradžios orai Lietuvoje dažnai nėra labai malonūs, o saulės ir šilto oro ilgesys po žiemos jau labai jaučiasi. Tuo pačiu laikotarpiu bėgimo gamtoje rojumi vadinamoje Madeiroje turizmo sezonas dar neprasidėjęs, gražiausi ir įspūdingiausi takai dar neperpildyti žmonių, bet orai jau šilti ir idealiai tinkami aktyviai veiklai.

Įvertinus šią situaciją, dviems draugėms, mėgstančioms bėgimą ir keliones, gimė mintis suorganizuoti bėgimo gamtoje savaitę Madeiroje. Idėjos autorės – kelionių agentūros „Kelionių fėjos“ vadovė Marija Pipiraitė-Grumbinė ir ultramaratonininkė, bėgimų gamtos takais „Laukinis trail“ organizatorė Viktorija Tomaševičienė. Pažintinės bėgimo savaitės jau vyko Kipre, Prancūzijos pajūrio Alpėse, Italijos Alpėse prie Gardos ežero, Amalfi pusiasalyje. Pakvietus bėgimo ritmu pažinti Madeiros salą grupė užsipildė labai greitai.

Atlanto vandenyne esanti ir Portugalijai priklausanti Madeiros sala garsėja įspūdingais gamtos vaizdais, išskirtiniais, tik joje esančiais drėkinimo ir vandens surinkimo kanalais – levadomis, šalia kurių daug kur įrengti pėsčiųjų pažintiniai takai. Madeira yra kalnuota sala, dėl to ji ypač patraukti trail bėgimo mėgėjams. Saloje vyksta ne vienos pasaulyje garsios trail bėgimo varžybos. Trail bėgimas yra bėgimas gamtos takais. Gamtos takai veda kalnais, lygumomis, pakrantėmis, uolomis ar pievomis. Madeiroje gamtos takai ypač įspūdingi.

„Sudarant programą trail bėgimo savaitei Madeiroje buvo sunkiausia išsirinkti kurias vietas aplankyti. Turėjome šešias bėgimo dienas, o saloje tiek daug įspūdingų, pasakiškas panoramas atveriančių takų, kad būtų galima bėgioti kelis mėnesius ir nepabostų“, – savo įspūdžiais iš bėgimo savaitės Madeiroje dalinasi viena iš organizatorių, ultramaratonninkė, 24 valandų bėgimo Lietuvos rekordininkė Viktorija.

Bėgimo Madeiroje savaitė prasidėjo apibėgant nedidelį, bet įspūdingą Sao Laurenco iškyšulį, esantį salos rytinėje pakrantėje. Vandenyno bangų skalaujamos stačios uolos ir vingiuota kranto linija abejingų turbūt nepalieka. Kitomis dienomis bėgimo ritmu buvo pažinta salos sostinė Funšalis, prabėgtos 25 krioklių ir Rodrigez levados. Šios kalno šlaite įrengtos levados žavi neįprastai vešlia augmenija ir iš kalnų krentančiais aukštais kriokliais (kartais ir tiesiai ant tako) bei ilgais iki pusės kilometro besitęsiančiais tuneliais, kuriuos įveikiant reikalingi galvos žibintai. Ko gero įspūdingiausią salos taką, tarp aukščiausių viršukalnių pico Arieiro ir pico Ruivo, bėgikai įveikė viešnagės viduryje. Madeiros aukščiausi kalnai nėra labai dideli, jie iškilę 1862 ir 1818 metrų virš jūros lygio, bet stebina savo vaizdingumu – aštriomis briaunomis, tamsiomis ryškiomis spalvomis ir į visas puses atsiveriančiais vaizdais į slėniuose įsikūrusius miestelius ir vandenyną. Esant žemiems kamuoliniams debesims, kalnų takai veda virš jų ir jausmas apima lyg vaikštant debesimis.

Bėgimo gamtos takais entuziastai bėgiojo ir naktį su galvos žibintais. Naktiniam bėgimui buvo pasirinkta 1400 metrų virš jūros lygio esanti plynaukštė, apsupta kalnų ir pasipuošusi ryškiai geltona spalva žydinčiais augalais. Šioje vietoje mėnulis ir žvaigždės atrodė beveik ranka pasiekiami, o žemai prie vandenyno slėnyje esantis miestelis švietė tūkstančiais šviesų.

Vienas iš didžiausią įspūdį palikusių takų – iškaltas stačioje uoloje link Sao Jorge iškyšulio. Dalis tako yra medinis lieptelis pritvirtintas prie uolos, o pro lentelių tarpus matosi apačioje į krantą besiritančios Atlanto bangos. Šiek tiek ekstremalu, bet labai įdomu.

Madeiros grupėje buvo skirtingą bėgimo pasiruošimą turinčių žmonių. Dalyviai nubėgo skirtingą kiekį kilometrų prisiderindami prie savo tikslų, bet visi aplankė įspūdingiausias salos vietas bėgte. 

Bėgimo savaitės tokios, kaip buvo Madeiroje, tai – būdas pažinti gražiausias ir įdomiausias gamtos vietas bėgte. Tai – bėgimo kelionės, skirtos žmonėms, mėgstantiems gamtą, bėgimą bei neįsivaizduojantiems atostogų pliaže ar prie baseino.

„Į Madeirą sugrįžtu trečią kartą ir tik bėgdama suvokiau kokia ji nedidelė, bet turtinga. – savo įspūdžiais dalinasi viena iš organizatorių Marija. – Perbėgti salą per dieną – galima, bet pažinti per savaitę – neįmanoma. Kiekvienas kalnas, kiekviena levada kitokia, turinti savo istoriją, paslaptį. Šimtai dar nepažintų takų kviečia sugrįžti.“

Bėgimo savaitė Madeiroje buvo pirmoji, bet, tikėtina, ne paskutinė. Ten bėgikai turbūt grįš ir kitais metais. Balandį vyks bėgimo savaitė Ispanijoje, Alikantės regiono kalnuose, o rugpjūtį Austrijos Alpėse. Bėgimo kelionių organizatorės nuolat žvalgosi naujų krypčių, kur galima įdomiai ir aktyviai praeisti laiką atrandant naujus gamtos takus.