Perfekcionizmas – XXI amžiaus moterų liga?

Tačiau, deja, kartais yra visiškai priešingai. Kraštutinis perfekcionizmas gali apkartinti gyvenimą ne tik pačiam perfekcionistui, bet ir šalia esantiems žmonėms. Perfekcionizmas dažnai vadinamas XXI amžiaus moterų liga.

Atrodytų, kas čia blogo? Tokias darbuotojas mėgsta darbdaviai, nes jomis visada galima pasitikėti, jos niekada neserga, joms nereikia „mamadienių“, jos savo iniciatyva kelia kvalifikaciją, mokosi, tobulinasi, visur suspėja.

Draugai džiaugiasi, nes moteris perfekcionistė visada pasiruošusi padėti, išklausyti ir patarti. Jos vyras visada laimingas – pušryčiai, pietūs ir vakarienė visada paruošti, vaikai prižiūrėti, namuose ideali tvarka.

Pati perfekcionistė taip pat visada pasitempusi, ji prisižiūri ir puikiai atrodo. Atrodytų, visi turėtų būti patenkinti ir laimingi. Bet ar tikrai?

Pirma, perfekcionistės aukštus reikalavimus kelia ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Antra, jos retai jaučiasi patenkintos ir laimingos, jos nemoka džiaugtis savo pasiekimais. Be to, tokios moterys dažnai yra irzlios, nervingos, jos linkusios į stresą, depresiją ir netgi anoreksiją.

Perfekcionistės tarp mūsų

Kokia ji, perfekcionistė, kasdieniame gyvenime, kaip ją atpažinti savo aplinkoje? O galbūt perfekcionizmo bruožų atrasite ir savyje?

1. Ji dažnai nukelia kokio nors darbo pradžią, nes mano, kad dar nėra jam tinkamai pasiruošusi.

2. Ji mano, kad viskas priklauso tik nuo jos. Jai atrodo, jog įdėjus pakankamai pastangų, galima atlikti bet kokią užduotį ir išspręsti pačią sudėtingiausią problemą. Tačiau juk kartais gyvenimas pametėja situacijų, kai viską aukštyn kojomis perverčia paprasčiausias atsitiktinumas.

Taip pat skaitykite: Tobulėkime kartu. Karjeros kelias: kokia profesija jums tinkamiausia

3. Aplinkiniams ji kelia pernelyg didelius reikalavimus. Perfekcionistėms atrodo, jog jeigu jos gali dieną naktį sėdėti su viena užduotimi, kodėl ir kiti negali daryti to paties?

4. Viršininkė perfekcionistė – tikra rykštė pavaldiniams. Ji gali ne vieną kartą reiklauti perdaryti kokią nors užduotį, nes jai atrodo, kad ji nepakankamai tobulai atlikta.

Ji kelia jiems vis naujų ir naujų reikalavimų, duoda vis kitokių užduočių. Ir, beje, niekada nepagiria vaiko už jo sėkmę.

5. Nuo mamų perfekcionisčių kenčia ir vaikai. Ji kelia jiems vis naujų ir naujų reikalavimų, duoda vis kitokių užduočių. Ir, beje, niekada nepagiria vaiko už jo sėkmę. Mama perfekcionistė vaikui dažnai sako: „Galėjai tai padaryti dar geriau.“ Jai atrodo, kad tokiu būdu ji įkvėpia savo atžalą, o po to stebisi, kodėl vaikas iš viso nenori nieko daryti.

Taip pat skaitykite: Mėgstate kramtyti nagus? Mokslininkai atskleidė, ką tai sako apie jūsų charakterį

6. Perfekcionistė neprašo pagalbos. Jeigu ji pakviečia į namus draugus ar organzuoja kokį nors vakarėlį, tai ji pati sudaro valgiaraštį, perka produktus, pagamina tikrus kulinarijos šedevrus, sugalvoja vakarėlio programą ir stengiasi, kad niekas nenuobodžiautų. Ir visa tai daro pati. Net jeigu kažkas perfekcionistei pasiūlo pagalbą, ji visada atsisako, nes mano, kad kiti nepadarys taip gerai, kaip ji. Rezultatas: vakarėlio pabaigoje ji išsekusi ir pavargusi, į tokią moterį kartais graudu žiūrėti ne tik artimiesiems, bet ir draugams.

7. Siekdama tobulumo, ji kartais negali sustoti, gali nuolat tobulinti ir gerinti savo darbą, „užsiciklinti“ ties detalėmis ir smulkmenomis.

Perfekcionizmas: gerai tai ar blogai?

Perfekcionistė kelia sau užduotis: jeigu daryti kokį nors darbą, tai tobulai, jeigu mokytis, tai tik geriausiais pažymiais, jeigu tvarkyti namus – viskas turi spindėti. Atrodytų, argi blogai visada būti geriausia? Tačiau tokio kraštutinio perfekcionizmo pasekmės būna baisios: depresija, anoreksija, karjeros žlugimas, nenusisekęs asmeninis gyvenimas ir netgi polinkis į savižudybę. 

Dauguma psichologų mano, kad noras būti geriausiais ateina iš vaikystės, iš tėvų auklėjimo. Dideli lūkesčiai (geri pažymiai, aukšti pasiekimai sporte, puikus skambinimas pianinu ir pan.) ir nuolatinė kritika išugdo baimę padaryti klaidą, suklupti.

Dideli lūkesčiai (geri pažymiai, aukšti pasiekimai sporte, puikus skambinimas pianinu ir pan.) ir nuolatinė kritika išugdo baimę padaryti klaidą, suklupti.

Moterys labiau linkusios į perfekcionizmą negu vyrai. Juk iš mažos mergaitės tikimasi, kad ji baigs mokyklą tik geriausiais pažymiais, būtinai lankys muzikos moklyklą ir šokių būrelį, vėliau įstos į geriausią universitetą, bus geriausia žmona, puikiai gamins maistą ir auklės vaikus.

Atsikratyti nuolatinio tobulumo troškimo – užduotis ne iš lengvųjų. Pirmiausia, reikia pripažinti faktą, kad neįmanoma viską ir visada daryti tobulai. Kai kitą kartą norėsite ką nors taip nušveisti, kad blizgėtų it briliantas, paklauskite savęs: o kam to reikia?

Taip pat skaitykite: Emocinė krizė arba nervinis išsekimas: 13 požymių, kurie keičia jūsų elgesį

Rašykite dienoraštį ir fiksuokite, kiek laiko ir pastangų iš jūsų atėmė vienų ar kitų užduočių ar darbų atlikimas. Analizuokite įdėtų pastangų ir to, ką iš to laimėjote (gavote) (jeigu laimėjote išvis) santykį. Pasitreniruokite: uždrauskite sau milijoną kartų tikrinti tą patį atliktą darbą, nedarykite to, ko iš jūsų nereikalauja, išmokite toleruoti šiokią tokią netvarką namuose.

Išmokite mylėti save. Kiekvieną vakarą užduokite sau klausimą: ar šią dieną aš nugyvenau taip, kaip norėjosi man, ar taip, kaip norėjosi kitiems? Juk dėl nenuvalytų dulkių pasaulis nesugrius tikrai. Ir galbūt tas dulkes pastebite tik jūs...