Peršalimas, gripas ar COVID-19?

Iš pacientų nusiskundimų matote – peršalimo ligų sezonas prasidėjo?

Prasidėjus šaltajam metų laikui, ne vienas skundžiasi, kad sveikata pablogėjo – junta didesnį mieguistumą, melancholišką nuotaiką, sumažėjusį darbingumą. Prie viso to prisideda dar ir įvairiausi virusai!

Šiuo permainingu laikotarpiu daugelį pradeda varginti varvančios nosys, perštinti gerklė, sausas kosulys, galvos ir raumenų skausmai. Tada ir taip kritęs darbingumas dar labiau sumažėja, prasideda visuotinis peršalimo sezonas, galimybių stiprinti organizmą paieškos. Pacientų su tokiais skundais rudenį ir žiemą srautas didžiausias.

Kaip ne specialistui atskirti: peršalau, susirgau gripu ar užsikrėčiau COVID-19?

Dažniausiai už pablogėjusią savijautą ir staiga atsiradusius simptomus atsakingi virusai. Jų aplinkoje yra daugybė. Priklausomai nuo sergančių asmenų kiekio, nuo plisti palankių oro sąlygų, jiems imlesnių žmonių, pradeda dominuoti vieni ar kiti. Ir nors daugeliu atvejų viruso pavadinimas sveikimo eigai nėra svarbus, reikėtų išsiaiškinti, ar tai nėra gripas, COVID-19. Sergant šiomis ligomis padidėja komplikacijų rizika, eiga gali būti sunkesnė.

Siekiant suskirstyti virusines ligas, įprasta sakyti, kad sergama peršalimu, gripu arba kovidu. Ir iš tiesų, kai negalavimas virusinės kilmės, jo eiga būna panaši, bet skiriasi kertiniai momentai. Jei tai peršalimą sukėlęs virusas, ligos eiga būna švelnesnė, vargina skysta, tekanti – serozinė – sloga, peršti gerklę, gali kamuoti padidėjęs silpnumas ir minimaliai kylanti kūno temperatūra.

Gripui būdinga staigi pradžia ir ūmūs simptomai: temperatūra – aukštesnė nei 38 laipsniai, stiprus raumenų ir kaulų skausmas, sunki galva, staiga atsiradusi tekanti sloga kartu su stipriu nosies užgulimu, padidėjęs prakaitavimas.

COVID-19 liga mane, kaip gydytoją, vis dar stebina netikėtais simptomais, tokiais kaip staigus pilvo skausmas, virškinimo sutrikimai, vidurių užkietėjimas ar diarėja, širdies permušimas, šlapinimosi sutrikimai.

Gretutiniai, nors ne visada iš karto išryškėja, ir įprasti katariniai reiškiniai: sloga ir nosies užgulimas, neretai lydimas uoslės susilpnėjimu, gerklės skausmas ir kosulys, lydimas skonio sutrikimų, kylanti kūno temperatūra.

Jei simptomai nestiprūs, gal galima gydytis patiems?

Dažniausiai svarbiausi tie patys dalykai: poilsis, reikiamas skysčių kiekis ir konservatyvios priemonės simptomams lengvinti (pastilės nuo gerklės skausmo, nosies purškalai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo skausmui mažinti ir, jei reikia, pakilusiai kūno temperatūrai numušti). Tačiau stebuklingo vaisto, deja, nėra, kad ir kaip banaliai tai skambės...

Didžiausia klaida, kurią žmonės daro, – savo iniciatyva pradeda vartoti antibiotikus. Juk jie yra skirti bakterinėms ligoms gydyti. Turiu ne vieną pacientą, kuris neįsivaizduoja bet kokios ligos gydymo be antibiotikų.

Tačiau taip elgdamiesi sau padarome meškos paslaugą: silpnėja organizmo gynybinės funkcijos, silpsta gebėjimas atsispirti kitiems aplinkoje esantiems ligos sukėlėjams, neretai prasideda ir bakterinės komplikacijos, blogėja kvėpavimo funkcija, liga užsitęsia. Visa tai didina bakterijų atsparumą antibiotikams. Taip pat auga tikimybė, kad minėti vaistai nebepadės, kai jų reikės iš tiesų.

Klaidinga ir piktnaudžiauti mums įprastais medikamentais nuo temperatūros ir skausmo tam, kad galėtume eiti į darbą. Geriausia, ką galite padaryti sau, tai subalansuoti mitybą, kad organizmui nestigtų reikalingų mineralinių medžiagų bei vitaminų, ir, kol kūnas sveiksta, ramiai namuose ilsėtis.

Kokios galimos tų ligų komplikacijos?

Nors daugeliu atveju, laikantis rekomendacijų, liga per kelias dienas ar savaitę praeina, sergantiems lėtinėmis ligomis, esant lėtiniam pervargimui ar stresinėms aplinkybėms, didėja komplikacijų rizika. Blogėjant savijautai, padieniui atsirandant naujiems simptomams, būtina kreiptis į savo gydytoją.

Agresyvios eigos gripas ar tas pats visus išvarginęs koronavirusas gali sukelti sunkius kvėpavimo takų pažeidimus, tokius kaip plaučių uždegimas, bronchitas, progresuojantis kvėpavimo nepakankamumas. Gali prasidėti širdies pažaida, itin būdinga būtent COVID-19 viruso infekcijai.

Taip pat gali sutrikti virškinimo ar šlapimo organų sistemų veikla. Tada būtina gydytojų priežiūra, privalu griežtai laikytis nustatyto gydymo plano.

Dėl tokių komplikacijų grėsmės, matyt, mažiau baimintis gali tie, kurie skiepijasi nuo gripo ir COVID-19 ligos?

Vaikai, nėščiosios, vyresni nei 65 metų asmenys, žmonės, turintys sunkesnių gretutinių negalavimų (sergantys cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir pan.) patenka į didesnės rizikos kategoriją.

Siekiant apsaugoti nuo sunkių ligos formų ir sumažinti komplikacijų dažnį, siūloma skiepytis nuo šių virusų sukeliamų ligų. Permainingu metų laiku rekomenduojama skiepytis gripo, koronaviruso bei pneumokoko vakcinomis.

Gripo vakcina nemokamai skiriama į rizikos grupę patenkantiems asmenims: vyresniems nei 65 metų, taip pat sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, gyvenantiems globos įstaigose. Nemokamai skiepijami ir medicinos darbuotojai, nes jie neišvengiamai kontaktuoja su viruso nešiotojais.

Ir toliau išlieka galimybė pasiskiepyti nuo koronaviruso sukeliamos infekcijos. Visi asmenys vakcinuojami valstybės lėšomis. Vienu metu galima skiepytis ir nuo gripo, ir nuo koronaviruso – tik duriama į skirtingas vietas.

Asmenims, turintiems polinkį sirgti kvėpavimo takų ligomis, reikėtų nepamiršti, kad yra galimybė skiepytis ir pneumokokine vakcina. Jos sukuriamas imunitetas yra ilgesnės trukmės nei gripo ar COVID-19 ir saugo nuo bronchito, kosulio, plaučių uždegimo. Šia vakcina taip pat galima skiepytis vienu metu su kita.

Ar vakcina gali padėti išvengti sunkios formos COVID-19 ligos ir jos komplikacijų bei varginančio pokovidinio sindromo?

Natūraliai imunitetą COVID-19 infekcijai įgiję asmenys skundžiasi plaukų slinkimu, širdies veiklos sutrikimais, depresinėmis nuotaikomis, nusilpusiu organizmu, paūmėjusiais skausmais ir nuolat puolančiomis infekcijomis.

Sunkiausiomis formomis, deja, persirgo neskiepyti, lėtinių negalavimų turintys asmenys. Žinoma, kaip ir visur, būta išimčių. Tai priklauso nuo propaguojamo gyvenimo būdo ir lėtinių ligų...

Priminkite, kaip susirgus gripu ar COVID-19 elgtis, kad neapkrėstume aplinkinių.

Jeigu jau susirgote, pasaugokite kitus. Naudokite nosį ir burną dengiančias priemones, nesilankykite didžiosiose susibūrimų vietose, plaukite ir dezinfekuokite rankas. Ir jokiu būdu neslėpkite simptomų. Jei išgersite vaistų ir užmaskuosite ligą, ji niekur nedings. Geriau kelias dienas praleiskite namuose.

O kokia šių ligų profilaktika? Gal užtenka sveikai maitintis, šiltai rengtis, gerti daug arbatų ir peržiemosime sveiki?

Norint būti atsparesniems, reikia vadovautis sunkokai įgyvendinamais patarimais: vengti streso, išlaikyti darbo ir miego režimą, sveikai ir subalansuotai maitintis, užsiimti mėgstama fizine veikla ir nepamiršti savęs darbų sūkuryje.

Greičiau prisitaikyti prie permainingų orų padės grūdinimais, maudynės po kontrastiniu dušu, kaitinimasis pirtyje ir pan. prieš einant į lauką, jautriausias kūno vietas reikėtų saugoti nuo vėjo, žvarbos ir lietaus. Taip pat svarbu nepamiršti vėdinti patalpas ir kasdien pabūti gryname ore.

LAIKAS COVID-19 LIGOS VAKCINAI?

• Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, šiuo metu yra užregistruotos ir naudojamos šios vakcinos: „Comirnaty“ (registruotojas „BioNTech & Pfizer“), „Spicevax“ (registruotojas – „Moderna“), „Vaxzevria“ (registruotojas – „AstraZeneca“), „JCOVDEN“ (registruotojas – „Janssen Pharmaceutica NV“), „Nuvaxovid“ (registruotojas – „Novavax“), „Valneva“ (registruotojas – „Valneva“).
• Registruotis vakcinacijai galima internetu koronastop.lt, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus skiepijimo vietą bei laiką savo gydymo įstaigoje.
• Užregistruoti galima ir kitą asmenį, tarkim, šeimos narį. Tokiu atveju, prisijungus savo vardu, reikės įvesti paciento asmens kodą.
• Jeigu žmogus neturi galimybės registruotis internetu, dėl skiepijimo turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą arba į kitą gydymo įstaigą, kurioje vykdoma vakcinacija nuo COVID-19 ligos.
• Pagal pirminę skiepijimo schemą galima skiepytis asmenims nuo penkerių metų. Pirmąja sustiprinančiąja doze gali būti vakcinuojami 12 metų ir vyresni žmonės, antrąja sustiprinančiąja doze – 18 metų ir vyresni gyventojai.