Paulio POIRET (1879–1944) karjera truko tik dešimtmetį. Bet per tą laiką šio dizainerio ženklas tapo moterų svajone, o jis – mados reformatoriumi.
GELBĖTOJAS. Poiret mėgo auksą, rytietiškus šilkus, egzotiškus raštus, norėjo, kad visi atpažintų jo pasakišką braižą. Ryškiausios kutiurjė amžininkės vilkėjo „Paul Poiret“ ir buvo laimingos. Dizaineris stengėsi, kad drabužis nevaržytų klientės – nespaustų, nedirgintų, neverstų įtraukti pilvo, būtų lengvai nusivelkamas ir apsivelkamas, tad korsetą išmetė į šiukšlyną...
Viena vertus, jis kūrė brendą, kurio drabužiai buvo prieinami tik turtingiausioms damoms. Kita vertus, tų damų nuolat laukė išbandymai: nesiūlėti apdarų kraštai, gilūs skeltukai, pieštuko formos sijonai, į teniso marškinėlius panašios suknelės. Kartą dizainerio eksperimentai net pasiekė Vatikaną: popiežius Pijus X trumpam nusileido ant žemės, kad pasmerktų Poiret sijonkelnes.