Petras Daunys pristato savo kūrybos dainą: „Dabar galiu drąsiai sakyti, kad esu dainininkas, o ne atlikėjas“
Pagaliau, atėjus kalendoriniam pavasariui, šilumos sulaukė ir Lietuvos muzikos klausytojai. Dainininkas, radijo laidu vedėjas ir įvairių televizinių projektų dalyvis Petras Daunys pavasarį pradeda ir savo klausytojus pasitinka su pirmąja autorinės kūrybos daina – „Mylėk kol dar gali“.
Atlikėjas neslepia, kad viduje išgyvena tikrą emocijų potvynį, kai kartu persipina ir jaudulio, ir džiugesio bangos: „Tai mano pirmasis kūrinys! Negaliu nesijaudinti! Be galo laukiu kuomet klausytojai galės išgirsti tai ką kūriau pats, tai kas man yra labai artima, jautru ir brangu.“
Pirmas klausimas iškart šaunantis į galvą apie pirmąjį tavo kūrinį, tai kaip jis gimė, kada, kiek laiko užtruko jį parašyti?
Supratau, kad po truputį pradedu tolti nuo visų tų „coverinių“ programų atlikinėjimo ir viduje atsirado natūralus noras pradėti skleisti savo kūrybą. Juk turiu tam patį geriausią įrankį – muziką. O kalbant apie laiką, tai vėlgi, jis labai reliatyvus dalykas. Jei kalbėtume apie kažkokius atskaitos taškus, tai sakyčiau, kad šiai dainai parašyti prireikė beveik vienerių metų. Bet jei kalbėtume apie tai bendrąja prasme, tai prireikė labai daug laiko kol pagaliau suaugau, subrendau ir supratau ką noriu dainuoti, kaip noriu dainuoti ir ką dainuodamas noriu pasakyti.
Tada natūraliai kyla klausimas – apie ką ši daina, galbūt ji kam nors skirta?
Man atrodo, kad į šį klausimą dar pats nelabai galiu pasakyti. Viskas mano kūryboje vyksta ganėtinai spontaniškai, pasitelkiant fantaziją ir jausmą. Jeigu nejaučiu – nedarau. O šį kūrinį pajaučiau pradėjęs rašyti jo priedainį. Tada natūraliai atsirado įkvėpimas, kuris mane taip įsuko į visą ta procesą, kad aš net pats negaliu paaiškinti kai kurių, tarkime, tekstinių sprendimų. Man pasirodė, jog aš pajaučiau, kad tiesiog turi taip būti ir viskas.
O kam ji skirta? Žmonėms. Visiems kurie manęs klausys. Didžiausias mano troškimas, kad muzika jaudintų mano klausytoją, o tai taps ypatinga, kai mano dainoje jie matys, prisimins ar nusikels į savo išgyvenimus ir patirtis. O prisiminimų mes turime visokių – ir malonių, ir nelabai. Nuostabu, kad toks dalykas kaip muzika turi galią mums tai priminti. Juk būtent taip ir prasideda priedainis: „Primink man...“
Na tuomet norėtųsi sužinoti kokie tolimesni planai? Dainos, albumai, koncertai?
Manau netolimoje ateityje pristatysiu daugiau savo dainų, kurios vėliau suguls į albumą, o po to galėsiu jomis dalintis su savo klausytojais koncertuojant. Iš tiesų, kai pagalvoju, nerealiai smagiai jaučiuosi, kad pagaliau „pramušiau“ ir pradėjau kurti savo. Man kūryba yra labai jautrus momentas. Anksčiau kažkaip jausdavausi nepatogiai kai mane pristatydavo kaip dainininką. Man net liežuvis neapsiversdavo saves vadinti dainininku kai aš tiesiog atlikinėjau kitų kūrėjų dainas. Nuo šiol viskas bus kitaip. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad esu dainininkas, o ne atlikėjas.
Na tai taip ir neatsakei, kurgi bus galima tave ir tavo naująją dainą išgirsti, pamatyti, pasisveikinti, nusifotografuoti?
Na šiaip kiekvieną rytą mane, kartu su kolega Žygimantu Geču, galima išgirsti ZIP FM radijo stoties eteryje (juokiasi). O jei rimtai, tai mano daina jau nuo šiandien skambės visose radijo stotyse, o paties artimiausi koncertai suplanuoti kovo mėnesio 16 dieną – Kaune, ir kovo 29 dieną Vilniuje.