Net ir sniegu nuklotas Vingio parkas žiemą gali tapti puikia vieta pokalbiams – ypač kai pašnekovas yra pianistas Darius MAŽINTAS (41), žmogus, mėgstantis ilgus pasivaikščiojimus. Ir muziką. Ir nenuobodų gyvenimą, vis paįvairinamą pakilimų, nusileidimų, nuotykių ir eksperimentų.
„Garso architektas iš Vilniaus“, – rimtu veidu prisistato Darius. Neklysta ir tie, kurie jį vadina pasaulinio garso pianistu: užsienio publikai jis pažįstamas seniai, o pastaruoju metu dar labiau išgarsėjo atlikęs performansus Ukrainoje, kur grojo fortepijonu vidury karo griuvėsių, aplink švilpiant raketoms ir aidint sirenoms. „Ar nebuvo baisu?.. Buvo, – nebando apsimesti bejausmiu didvyriu. – Bet žmonės turi jausti ryšį tarpusavyje – baimė negali to sustabdyti. Apskritai karas mane labai pakeitė: susimąsčiau, kas iš tiesų svarbu gyvenime. Štai planuoji, darai karjerą, plėšaisi, kaupi turtą, o ateina, subombarduoja – ir nieko nelieka: ką išsineši, jei lieki gyvas?“
Ir kokią išvadą padarėte?
Nusprendžiau daryti tik tai, kas leidžia jaustis laimingam. Honorarai, statusai, administraciniai postai – visa tai nesvarbu, neturi jokios reikšmės. Noriu būti visiškai laisvas, kurti iš širdies. Jau kurį laiką taip ir gyvenu – esu visiškas frilanceris ir negaliu atsidžiaugti. Koncertuoju, mokau vaikus, eksperimentuoju su muzika, daugelyje projektų dalyvauju neatlygintinai, tačiau koks paradoksas: kuo daugiau savęs atiduodu, tuo daugiau grąžos sulaukiu.