Pijus Narijauskas iš „Rimtų reikalų“ – apie pažintį su žmona ir Valiukevičiaus žinutę dėl jo kopijos scenoje
Pijus Narijauskas – aktorius, kurio talentas atsiskleidžia tiek teatre, tiek televizijoje. Žiūrovai jį puikiai pažįsta iš populiaraus serialo „Rimti reikalai“, tačiau pastaruoju metu jis stebina visiškai naujame amplua – projekte „Muzikinė kaukė“. Scenoje drąsus, energingas ir kupinas netikėtumų, o gyvenime – rūpestingas tėtis, kuriam svarbiausia žmonos Eglės ir sūnaus gerovė. Su portalu Žmonės.lr į pokalbį leidęsis aktorius atviravo apie balansą tarp darbo ir šeimos, kūrybišką vaiko auklėjimą ir netikėtą aistrą, padedančią pabėgti nuo kasdienio chaoso galvoje.
Pijau, kada prasidėjo tavo kelias scenoje?
Scenoje atsidūriau būdamas vos šešerių, kai tėvai mane nuvedė į seniausią Lietuvos teatro studiją „Elementorius“, kuriai vadovauja aktoriai Storpirščiai. Nuo pat vaikystės mane traukė teatro scena, tad iki mokyklos baigimo tai buvo mano didžiausia aistra. Po dvyliktos klasės stojau į akademiją ir sėkmingai tęsiau savo aktoriaus karjerą.
Po pamokų skubėjai ne tik teatrą, bet ir į „Ąžuoliukų“ chorą. Nebuvo vidinės diskusijos – rinktis muzikanto ar aktoriaus kelią?
Tikrai buvo minčių susieti gyvenimą su muzika, ypač dirigavimu, nes tai buvo viena disciplinų. „Ąžuoliuko“ chore praleidau iki dvyliktos klasės, grojau pianinu, dainavau, dalyvavau konkursuose ir festivaliuose. Tačiau galiausiai supratau, kad muzika liks hobiu ir malonumu – jei ji taptų kasdiene veikla, prarasčiau džiaugsmą. Todėl pasirinkau teatrą ir nesigailiu. Muzika vis tiek mane lydi.
Muzika išties tave atlydėjo – savo gabumus sėkmingai demonstruoji projekte „Muzikinė Kaukė“.
Man, kaip neprofesionaliam dainininkui, tai didelis iššūkis. Su kiekviena laida tobulėju, mokausi iš kitų. Tai visiškai nauja patirtis – supratau, kad dainavimas kartu su šou elementais ne taip ir paprasta (šypteli).
Tarp daugelio žvaigždžių tau teko įkūnyti ir lietuvių atlikėjus – Vidą Bareikį, „The Roop“ lyderį Vaidotą Valiukevičių. Sulaukei jų reakcijų?
Vidas nesureagavo, gal dar nematė, tikriausiai reikėtų jam nusiųsti savo pasirodymą (šypteli). Pavyzdžiui, buvau nusiuntęs Vaidotui ir padėkojau už galimybę „pasimatuoti jo batus“. Jis man atrašė labai pozityvią žinutę, buvo smagu matyti teigiamas reakcijas.
Nesudėtinga suderinti spektaklius, pasiruošimą projektui? O kur dar šeima – esi nuostabaus šešiamečio tėtis.
Visada sudėtinga, bet kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji. Reikia labiau planuoti laiką, bet nesiskundžiu. Stengiuosi, kad nenukentėtų laikas su šeima – viską derinu aplink juos. Gyvenu Vilniuje, dirbu Kaune, daug keliauju, bet tokia jau aktoriaus dalia. Net ir su jumis bendraudamas esu prie vairo Vilnius-Kaunas kelyje...
Su žmona buvote įkūrę „Vėjų teatrą“, tačiau dabar nuo jo atsitraukėte. Kodėl?
Tai mano žmonos Eglės Kižauskaitės idėja – ji buvo teatro režisierė. Teatras veikė apie šešerius metus, sukūrėme daug spektaklių vaikams nuo šešių mėnesių iki paauglių. Tai buvo prasminga veikla, kuriai skyrėme daug laiko ir idealizmo – nuo muzikos iki dekoracijų. Tačiau atėjo metas pokyčiams.
Spėju, su žmona jus ir suvedė teatras?
Taip, su Egle susipažinome vieno pasirodymo metu – viskas prasidėjo teatro akademijos aplinkoje. Iš pradžių tai buvo draugystė, vėliau – meilė. Nors dabar Eglė teatro veiklą sustabdė, mūsų meilė – nesibaigė (šypteli).
Esate kūrybiški tėvai. Tai pasireiškia ir sūnaus auklėjime?
Be abejo. Vaiką auginame kūrybiškai – daug laiko skiriame įvairiems žaidimams, įdomesniam laisvalaikiui. Mūsų sūnus neseniai pradėjo lankyti teatro būrelį – jame jaučiasi labai laisvas ir atsipalaidavęs. Norime, kad kūrybiškumas jį lydėtų visą gyvenimą, nes tai svarbu bet kurioje srityje, nepaisant to, kokią profesija jis pasirinks. Manau, kad kūrybiškas žmogus lygu laimingas žmogus.
+2Pijau, o koks esi tėtis?
Sunku pasakyti – turbūt reikėtų klausti žmonos ir sūnaus. Stengiuosi skirti kuo daugiau laiko šeimai, nes to jiems labiausiai reikia. Darbai jo atima tikrai daug, bet tikiuosi, kad esu mylintis ir geras tėtis.
Daugelis televizijos žiūrovų tave atpažįsta iš serialo „Rimti reikalai“. Visgi teatras ar televizija – kas tau artimiau?
Labai skirtingi dalykai tiek darbo, tiek žmonių prasme. Teatras, kinas, televizija – kiekviena sritis turi savo specifiką. Šiuo metu gal geriau jaučiuosi televizijoje ir kine, bandau ieškoti naujų galimybių šioje srityje. Tačiau kai ilgai nebūnu teatre, jo pasiilgstu. Kaip tik neseniai Kaune pristatėme spektaklį „Antrininkas“, kuris buvo tarsi šviežio oro gurkšnis, leidęs prisiminti teatro magiją.
Be teatro ir televizijos, apie ką dar yra Pijus Narijauskas?
Apie keliones, laiką su šeima, geras knygas, golfą. Golfas – mano laisvalaikio pomėgis, padedantis atsipalaiduoti ir atsigauti po darbų, pabėgti. Taip pat labai mėgstu laiką gamtoje.
Tavo gyvenimo knyga?
Tokios neturiu, bet labai mėgstu detektyvus. Pirma šovusi į galvą mintis – trilogija. Didelį įspūdį paliko skandinavų rašytojo trilogija „Dėžė“, „Kultas“, o dabar ir paskutinė dalis „Miražas“. Tai storos knygos, kurias „prarijau“ per kelias dienas. Detektyvai man yra pabėgimas nuo kasdienybės – leidžia išjungti chaosiškas mintis.
Fotogalerijos:
+17