Piktžolės, kurias verta palikti sklype
Darže piktžolės dygsta kaip pasiutusios, todėl nieko keista, kad sodininkai ir daržininkai skuba ravėti ir kuo greičiau jų atsikratyti. Tačiau kai kurie sodininkai tikina, jog ne visos piktžolės kenkia augalams. Juk dažniausiai jas rauname labiau dėl estetinio daržo vaizdo ar tiesiog dėl stereotipinio įpročio, kad taip reikia. O juk kai kurios iš šių piktžolių pasižymi puikiomis savybėmis ir yra tokios pat ar net kur kas labiau naudingos mūsų organizmui nei daržovės...
⇒ Baltoji balanda. Tikrai labai dažnai daržuose ir soduose auganti piktžolė, tik nėra tokia įkyri ir sunkiai išnaikinama kaip varputis ar garšva. Beje, pastarieji taip pat traktuojami kaip naudingi liaudies medicinoje ir mityboje augalai. Iš balandos gaminamos ir salotos, ir netgi maltinukai, verdamos sriubos, o liaudies medicinoje ji gydo kvėpavimo takų ligas, menstruacinio ciklo sutrikimus, podagrą, hemorojų ir t. t. Taip pat šis augalas pasižymi antibakteriniu, kraują valančiu, uždegimą malšinančiu poveikiu. Žinoma, nesakome, kad darže reikėtų visiškai užleisti vietą balandų karalijai, bet palikti joms bent plotelį ir pasinaudoti šių augalų teikiamomis gerosiomis savybėmis galvojantiems apie sveiką mitybą būtų tikrai neprošal...
⇒ Dilgėlė. Jos atsikratyti norisi bene labiausiai – juk ji nemaloniai „kandžiojasi“. Tačiau dilgėlė, kaip visi gerai žinome, turi tiesiog nuostabių vaistinių savybių ir yra naudojama salotoms, sriuboms, troškiniams, žaliems kokteiliams. Be to, augalai, augantys greta dilgėlių, tampa atsparesni kenkėjams, taip pat jų nemėgsta šliužai. Pasak sodininkų, dilgėlių draugiją ypač mėgsta pomidorai.
⇒ Baltažiedė notrelė dažnai pasitaiko išdygti ten, kur piktžolių nepakenčiantys sodininkai ir daržininkai skuba ją išrauti. Tačiau tikrai neverta taip niekinti šio augalo. Baltažiedė notrelė gali būti naudojama liaudies medicinoje nuo išsiplėtusių kojų venų, hemorojaus, moteriškų problemų ir daugelio kitų ligų.
⇒ Kiaulpienės. Apie jų naudą jau rašėme ne kartą. Jų lapai, šaknys, žiedai tinkami valgyti, gydyti įvairius negalavimus ir pan. O kur dar tokie skanėstai kaip pienių medus, vynas... Giliai įsiskverbiančios šaknys, teigiama, dėl maisto medžiagų nekonkuruoja su kitais augalais, kuriuos auginame derliui. Dargi pienės padeda tokiems augalams kaip moliūgai, arbūzai, aguročiai, svogūnai, pomidorai, kukurūzai. Dėl savo šaknų sistemos pienės iškelia naudingąsias medžiagas iš gilesnių dirvos sluoksnių, todėl augalai gali tik džiaugtis jos kompanija.
⇒ Gyslotis. Taip, jie atrodo dar viena nerimą kelianti piktžolė. Tačiau neišvaizdusis gyslotis, atvirkščiai, yra labai naudingas, dažnai liaudies medicinoje naudojamas augalas. Tik prisiminkite vaikystę, argi niekada neteko ant sumuštos vietos uždėti gysločio lapo? Taigi, jie stabdo kraujavimą, taip pat gali būti naudojami nuo skaudančios gerklės, kvėpavimo takų ligų, kai kyla virškinimo problemų ir pan. Be to, jauni gysločių lapai tinka salotoms, žaliems kokteiliams arba kaip prieskoniai.
⇒ Kibioji varnalėša vaikystėje greičiausiai ne vienai mergaitei sugadino nuotaiką, įsipainiojusi į plaukus ar prikibusi ten, kur nereikia. Teigiama, kad skubėti rauti varnalėšų nereikėtų: jų lapai ir šaknys yra itin naudingi. Lapai renkami birželio-rugpjūčio mėnesiais, šaknys – rugsėjį-spalį. Kam tinka varnalėša? Ja gydoma podagra, cukrinis diabetas, hemorojus, akmenys inkstuose, gastritas, žaizdos ir daugelis kitų negalavimų. Dažniausiai tam naudojamas šaknų nuoviras. Varnalėšų lapų nuoviro kompresais gydomas reumatizmas, sąnarių patinimai bei kitos ligos. Tad darže tikrai nėra jokios gėdos palikti bent vieną kitą varnalėšą, kuri daržovėms tikrai nepridarys žalos.
.