Pilotu svajojantis tapti Jonas Norvidas kreipėsi į visuomenę pagalbos ir liko maloniai nustebintas
„Labai graži svajonė, bet tokių jonų ir janinų šimtai. Kuo šitas išsiskiria iš jų visų?“ – po 21-erių Jono Norvido istorija komentaruose suskrebeno feisbukietė Diana. Ji ne vienintelė užduodanti šį klausimą, į kurį istorijos herojus, kalbėdamas su portalu Žmonės.lt, atsakė kitu klausimu: „Galbūt šitas Jonas padarė truputėlį daugiau negu kiti?“
Licencijuotu pilotu tapti svajojantis vilnietis dėl savo tikslo nuveikė išties nemažai. Prieš trejus metus Jonas tapo Kazimiero Simonavičiaus universiteto ir „Baltic Aviation Academy“ ruošiamos studijų programos, per kurią įgyjamas Aviacijos vadybos bakalauras ir komercinio piloto licencija, studentu. Jau šiemet Jonas turėtų baigti mokslus, bet yra viena problema – jam trūksta maždaug 7 tūkst. eurų studijoms apmokėti.
Atsidūręs aklavietėje J.Norvidas sukūrė projektą gofundme.com, kuriuo prašo visiškai nepažįstamų žmonių prisidėti prie jo svajonės išsipildymo ir paremti jį tokia suma, kokia išgali ar nori. Įkvepiantis video siužetas, akį patraukianti fotosesija ir nuoširdus Jono noras tapti pilotu greitai patraukė aplinkinių dėmesį. Nuoroda į jo projektą pasidalijo nemažai žinomų Lietuvos žmonių: iliuzionistas Rokas Bernatonis, komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis, dainininkė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė, atlikėjas Sasha Song ir kt. Vos per porą savaičių Jonui buvo paaukota daugiau nei 5 tūkst. JAV dolerių.
Iš viso studijos jam atsiėjo maždaug 60 tūkst. eurų. Už šią sumą galėtumėte įsigyti dviejų kambarių butą naujos statybos name jaukiame Pilaitės mikrorajone Vilniuje arba maždaug 120 kartų nuskristi iš Vilniaus į Dubajų ir atgal.
Tačiau ši suma – tik lašas jūroje, kurią J.Norvidas paklojo už mokslus. Iš viso studijos jam atsiėjo maždaug 60 tūkst. eurų. Už šią sumą galėtumėte įsigyti dviejų kambarių butą naujos statybos name jaukiame Pilaitės mikrorajone Vilniuje arba maždaug 120 kartų nuskristi iš Vilniaus į Dubajų ir atgal. Beprotiška šitiek mokėti už studijas? Tik ne tam, kuris nieko kito gyvenime netrokšta, tik skraidyti.
Apvali suma susidarė, nes mokėti reikia ne tik už patį mokslą, bet ir už skraidos valandas, instruktorius, licencijas ir kitus biurokratinius dalykus. Mokėti tenka visiems, be išimties. Be to, piloto licencija nėra aukštąjį išsilavinimą suteikiantis diplomas, todėl valstybė šios studijų programos pilnai neremia net ir paskolomis.
„Pastarieji metai buvo sunkūs tiek mano mamai, tiek man. Kai man buvo 16 metų, netekom tėčio, po to – senelio. Labai nelengvoje situacijoje atsidūrėme ir vienas kitam turėjome padėti išsilaikyti tiek psichologiškai, tiek finansiškai, – sakė Jonas, laisvu nuo studijų metu dirbantis renginių organizavimo srityje. Tačiau jo uždirbtų pinigų toli gražu nepakako aviacijos studijoms, tad jo mama įkeitė turtą, kad galėtų gauti paskolą mokslams, pats Jonas pasiėmė paskolą. – Dabar priėjome tokį tašką, kai niekur nebegalime pasiskolinti, o pinigų reikia greitai. Tam, kad užbaigčiau mokslus, reikia susimokėti.“
R.Bernatonio paskatintas Jonas nusprendė sukurti paramos prašymo projektą. Garsiai prašyti pagalbos reikia turėti daug drąsos, o šiam aviacijos gerbėjui jos netrūksta. Kelis mėnesius J.Norvidas su bičiuliais kūrė projekto pristatymą: tekstą, vaizdo įrašo scenarijų, patį vaizdo įrašą, fotosesiją... Norint nepaskęsti interneto platybėse paplušėti tenka iš peties. Mokyklos metais grojusiam, įvairius klipus kūrusiam ir reklamose besifilmavusiam Jonui pavyko iškilti į paviršių.
Tikrai nesitikėjau, kad Lietuvoje yra tiek daug nuoširdžių žmonių, tikinčių kitų svajonėmis, tikinčių savo tautiečiais.
„Nedaug betrūksta. Labai dėl to džiaugiuosi, labai geromis nuotaikomis gyvenu“, – šypsojosi Jonas. Kol kas didžiausia paaukota suma – 600 JAV dolerių. Šią sumą pervedė anonimu panoręs likti žmogus. „Kažkam labai AČIŪ. Tiek pasitikėti kitų svajone ne kiekvienas gali. Bet kiekvienas gali padėti šalia esančiam. Ko gero, jei kiekvienas patikėtų, jog galime padėti kitiems be jokio atlygio, gyvenimas būtų gražesnis ir lengvesnis. Juk galbūt tau pačiam vieną dieną reikės pagalbos iš kitų. Mano atveju, kiekvienas žmogus prisidėjo pagal savo galimybes. Ne sumoje esmė. Galbūt žmogus išgali tik vieną dolerį duoti, o galbūt kitas neišgali visai, bet jis pasidalijo mano žinute, – sakė J.Norvidas, kurį pribloškė tautiečių dosnumas. – Tikrai nesitikėjau, kad Lietuvoje yra tiek daug nuoširdžių žmonių, tikinčių kitų svajonėmis, tikinčių savo tautiečiais. Kiti rašė, kad patys panašiose situacijose buvo, todėl dabar nori man padėti. Gera lietuvių reakcija mane labai nustebino.“
O kaipgi tie, kurie piktinosi Jono drąsa paprašyti pagalbos? Vaikinas neslepia, kad tokių žmonių buvo ir jo pažįstamų rate. Vis dėlto jis tam jau buvo nusiteikęs: „Kurdamas projektą žinojau, ko reikės tikėtis. Nuomonių ir apkalbų aš nebijojau. Natūralu, kad jos pačios įvairiausios.“
Kurdamas paramos projektą J.Norvidas turėjo du tikslus: surinkti trūkstamą sumą pinigų ir parodyti kitiems, jog užsibrėžtų tikslų galima siekti pačiais įvairiausiais būdais.
„Tokiu būdu siekiu parodyti, kad viskas yra įmanoma. Noriu padrąsinti jaunus žmones siekti savo svajonių, kad ir ne iš pirmo, o iš antro, trečio ar net dešimto karto.
Per pastaruosius metus išmokau, kad ir kokioje situacijoje atsidurtum, reikia kalbėtis su žmonėmis, nes žmonės yra linkę padėti, ieškoti išeičių kartu.
Tikiu, kad absoliučiai visi žmonės yra gabūs kažkam. Tie, kurie tikslingai siekia savo svajonės, jos galų gale pasiekia. Kad ir kokia kosmonautiška jų idėja bebūtų, viskas įmanoma“, – optimizmo nestokojo Jonas.
Šiuo metu kaip tik vyksta priėmimai į studijų programas. Ką Jonas galėtų palinkėti abiturientui, kuris labai nori tapti pilotu, bet dėl tam tikrų priežasčių nedrįsta rinktis šių studijų? „Bet kokiu atveju reikia ieškoti išeities, kalbėtis. Per pastaruosius metus išmokau, kad ir kokioje situacijoje atsidurtum, reikia kalbėtis su žmonėmis, nes žmonės yra linkę padėti, ieškoti išeičių kartu. Jeigu žmogus negali tau padėti, gal jis padės morališkai, gal jis žinos, kas gali padėti.
Aviacija yra viena iš tų sričių, kur tikrai nėra paprasta. Tiksliau, čia labai labai sunku pasiekti tikslą. Reikia būti kantriam, užsispyrusiam ir kalbėtis su visais, neatsisakyti savo svajonės. Aš pats buvau atsidūręs situacijoje, kai galvojau, kad gal reikia atsisakyti aviacijos. Klausiau savęs: „Kam man to reikia?“ Galiausiai supratau, kad kitą darbą dirbdamas niekada nebūsiu toks laimingas. Aviacija turi būti tavo savasties dalis.“
Darbo perspektyvos, pasak J.Norvido, yra puikios. Jei vos prieš kelerius metus daug piloto licencijas įgijusių jaunuolių taip ir neįsidarbindavo pagal specialybę, tai šiandien pilotų poreikis išaugo. Be to, Jonas neapsibrėžia Lietuva ar net Europa. Europoje įgyjama piloto licencija galioja ir JAV, todėl yra galimybė įsidarbinti ir už Atlanto.
„Amerikoje mažos regioninės kompanijos ieško pilotų su mažesne patirtimi, nes jie pigesni, nekelia papildomų sąlygų. O sąlygos ten ir taip yra puikios: aprūpina draudimu ir garantijomis visą šeimą. Žmonės džiaugiasi, kad uždirba daug, tik nėra kada leisti tų pinigų, – juokavo J.Norvidas. – Iš esmės darbinantis veikia sėkmės faktorius, pažintys ir finansinės galimybės. Labai liūdna, bet kai kurie žmonės moka tam, kad galėtų dirbti, nes darbinantis atsižvelgiama į skraidos valandas, o kiekviena valanda, aišku, kainuoja. Todėl būna, kad įmonei reikia dviejų naujų pilotų, o ji pasikviečia dešimt, kurie susimoka, tarkime, po 50 tūkst. eurų už tai, kad jiems įmonė duoda tipą – leidimą valdyti tam tikrą orlaivį. Taigi, gauni tipą, gali suskraidyti tam tikrą valandų skaičių, bet tu nesi garantuotas, kad tave įdarbins. Tie, kurie išgali, renkasi tokį variantą. Bet aš tikiu, kad jei bendrauji su žmonėmis, rodai, jog sieki to nuo seno, aviacijos kompanijos ir taip tave pamato.“