Pinault šeimos kronikos: šeima, turtas ir santykiai
Ne visi žino, kad šis žilstelėjęs senukas, vandens taksi plaukiantis į dar vieno muziejaus atidarymą Venecijoje ar Paryžiuje, – ne turtingas pensininkas, o vienas galingiausių mados ir meno pasaulio žmonių François Pinault (82).
Tiesą sakant, jis net ne pensininkas. Daugiau nei garbaus amžiaus prancūzas tebevadovauja „Groupe Artémis“, tai yra garsiajam „Christie’s“ aukcionui; o svarbiausia, ir šiandien yra didžiausio šeimos turto – bendrovės „Kering“ – garbės vadovas. Verslui vadovauja jo sūnus François-Henri, tačiau be patriarcho valios svarbių sprendimų nepriimama.
Globaliai žvelgiant, neišvaizdus į devintą dešimtį įžengęs prancūzas, o ne socialinių tinklų nuomonių formuotojai ar blizgieji žurnalai, diktuoja, apie ką svajosite ir ką rengsitės rytoj: „Kering“ priklauso tokie mados namai kaip „Gucci“, „Alexander McQueen“, „Balenciaga“, „Saint Laurent“, „Bottega Veneta“, „Boucheron“, „Brioni“. Prekių ženklai – išimtinai prabangūs. Paskutinį, skirtą „paprastiems mirtingiesiems“, – „Puma“ – koncernas pardavė pernai ir pasiliko tik nedidelę akcijų dalį.
Holdingas „Groupe Artémis“ – tai ne tik minėtasis „Christie’s“ ir kontrolinis „Kering“ akcijų paketas, bet ir „Château Latour“ vynuogynas, „Vail Ski“ slidinėjimo kurortas Kolorado valstijoje, Marselio kruizinių laivų linija, „Stade Rennais“ futbolo klubas, prekybos tinklai (nuo populiariojo „La Redoute“ iki prabangiojo „Le Printemps“), žurnalas „Le Point“. O kur dar meno kolekcija, verta milijardo eurų... Tai tik dalis iš daugiau nei 30 milijardų eurų vertės turto, paverčiančio senąjį Pinault dvidešimt trečiuoju turtingiausiu pasaulio žmogumi. Ir antruoju – Prancūzijoje.
Gimtinėje jį lenkia kitas mados magnatas – dvylika metų jaunesnis LVMH koncerno savininkas Bernard’as Arnault. Jų daugiau nei dvejus metus trukusias grumtynes dėl „Gucci“ akcijų „The New York Times“ pavadino viena nuožmiausių kovų korporacijų istorijoje. Tąsyk gardų kąsnį atkando senasis Pinault, nors iš esmės likimas neretai šypsosi jo varžovui. Bet šiaip jie panašūs – abu sukūrę verslo imperijas, meno kolekcininkai ir beprotiškai turtingi.
Sėkmingos vedybos Rene
François – žmogus, viską pasiekęs savo pastangomis ir lydimas sėkmės. Ir pirmasis, išgarsinęs Pinault giminę, kilusią iš nedidelio Champs-Géraux kaimo Bretanėje. Šešiolikos metė mokyklą, kurį laiką padėjo tėvui, prekiavusiam mediena, o 1956 metais išvyko kaip savanoris į Alžyrą. Grįžęs žengė pirmą sėkmingiausią žingsnį savo gyvenime – vedė Louise Gautier, turtingo medienos prekeivio iš Reno miesto dukrą. Ir pradėjo dirbti – iš pradžių uošviui, paskui – su juo, o vėliau – pats sau.
Visi trys jo vaikai – pirmagimis François-Henri, dabar vadovaujantis „Kering“, advokatas Dominique ir tėvui priklausančio teatro direktorė Laurence – iš pirmosios santuokos. Kaip ir verslo pradžia: „Établissements Pinault“ išaugo iš uošvio bendrovės, o pirmąjį kreditą veikliam bretaniečiui suteikė ne tik „Crédit Lyonnais“, bet ir žmonos tėvas – paskolino 447 tūkstančius frankų. Tada François buvo dvidešimt septyneri, o kai po beveik dešimties metų pardavė pirmąjį savo verslą, gavo 25 milijonus.
Kad ir kaip būtų turtėjęs Pinault, kad ir kaip būtų keitęs veiklos kryptį (nuo prekybos mediena perėjo prie prekybos apskritai, o ilgainiui – prie prekybos prabangos prekėmis), Renas liko jo mažojo pasaulio centras. Čia užaugo visi trys vaikai, antroji žmona, antikvarė Maryvonne Campbell, be kita ko, įvedusi kaimietį Pinault į meno pasaulį, – irgi iš šio miesto. Vienas iš jo pirkinių – minėtasis Reno futbolo klubas „Stade Rennais“ – ne tik investicija, bet ir duoklė sentimentalumui: stadione jis mielai leidžia laiką su vyriausiuoju sūnumi ir marčia – kino žvaigžde Salma Hayek.
Ką gali tėtis
Iš esmės dabartinį „Kering“ išaugino senasis Pinault. Jis draugauja su politikais (sakoma, yra vienas iš keleto žmonių, turinčių buvusio Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco asmeninį telefono numerį) ir verslo magnatais. Bendrauja su Nicolasu Sarkozy, rėmė François Hollande’ą ir iš jo gavo garbingiausią prancūzų apdovanojimą – Garbės legiono ordino Didįjį Kryžių.
O dabartiniam šalies vadovui verslininkas ne itin patinka. Praėjusiais metai interviu Pinault pareiškė, kad Emmanuelis Macronas nesupranta paprastų žmonių ir pamiršta kukliausiai besiverčiančius. Į tai vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux atkirto, kad verslininkas ir pats negali pasigirti atjauta paprastiems prancūzams, nes ilgą laiką nemokėjo mokesčių. Išties Pinault nesutarimai su įvairiomis verslą kontroliuojančiomis įstaigomis – beveik legendiniai: jis nebijojo žaisti abejotinomis priemonėmis.
Tačiau Garbės legiono ordino Didysis Kryžius pridengia daug ką. Juolab François šiandien – dosnus sporto ir meno filantropas. Jis rėmė prancūzų plaukikę, olimpinę, pasaulio ir Europos čempionę Laure Manaudou, o neseniai Pinault fondas skyrė bemaž 50 milijonų eurų šiuolaikinio meno galerijai, kuri 2020 metais bus atidaryta atnaujintame Paryžiaus komercinės biržos pastate.
Restauravimui vadovaus garsus japonų architektas Tadao Ando. Tai trečias muziejus, kuriame bus eksponuojama brangioji Pinault moderniojo meno kolekcija. Ją sudaro per 3000 kūrinių ir žinovai sako, kad pasaulyje jai nedaug lygių. Nereikia nė žinovų – ji jau užpildė du muziejus Venecijoje: Grassi rūmus ir „Punta della Dogana“. Abu istorinius statinius, kuriems atnaujinti miestas neturėjo pinigų, naujiems poreikiams taip pat pritaikė Ando. Dar viena „smulkmena“ – šiemet Pinault fondas finansuos Victoro Hugo namų Gernsyje restauravimą. Negi kibsi prie tokio dosnaus žmogaus dėl kokio euro optimizuotų mokesčių.
Kas paveldės imperiją
François-Henri Pinault (56) panašus į tėvą ne tik bruožais ir aistra vynuogynams bei meno kūriniams. Į šeimos verslą jis atėjo dvidešimt penkerių, baigęs verslo studijas, atlikęs alternatyvią karinę tarnybą (nieko rizikingo – tapo civiliu savanoriu Prancūzijos konsulate Los Andžele ir buvo atsakingas už mados bei naujųjų technologijų padalinius.)
Senas jo pomėgis – programavimas ir kompiuterija. Dar studijų metais François-Henri su draugu įkūrė iki šiol gyvuojančią elektronikos bendrovę ir prisimena, kaip 1985 metais įsigijo pirmąjį kompiuterį „Toshiba Papman“, atidarė pirmąją elektroninio pašto dėžutę, o 1995-aisiais įsigijo pirmą pirkinį internetu.
Kaip ir tėvas, jis vedęs antrą kartą: su pirmąja žmona Dorothée Lepère išsiskyrė 2004 metais, turi du vaikus – sūnų François (22) ir dukrą Mathilde (18). Dar vieną jo atžalą, sūnų Augustino Jamesą (12), pagimdė modelis Linda Evangelista (Pinault vyresnysis apsiėjo be tokių nesantuokinių ryšių komplikacijų, o kai istorija dėl Augustino Jameso išėjo į viešumą, kilo nemenkas skandalas).
Tėvo ir senelio numylėtine laikoma mažoji Valentina Paloma (11), jos mama – antroji François-Henri žmona Salma Hayek (52). Šiemet jie atšventė santuokos dešimtmetį. Sakoma, kad genijų vaikai nepaveldi tėvų savybių, tačiau François Pinault gali būti ramus – sūnus moka auginti pinigus: jo turtas tik trimis milijardais mažesnis už tėvelio, o „Kering“ šiandien vertas 74,5 milijardo eurų.