Pinigai ant medžių neauga: kaip apie juos kalbėti ir su šešiamečiais, ir su paaugliais

Vis dėlto beveik pusė (48 proc.) lietuvių apie pinigus su savo atžalomis kalba epizodiškai, o maždaug kas trečioje šeimoje ši tema aptariama tik vaikams sulaukus paauglystės, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta jaunuolių apklausa.

Tarptautinį mokinių vertinimo (PISA) tyrimą atliekančios organizacijos EBPO ekspertai pabrėžia – norint pasiekti geresnių finansinio raštingumo rezultatų, švietimas šia tema reikalingas nuo pat mažumės.

Su pinigais susiduriame dar ankstyvoje vaikystėje, kai paaiškėja, kad negali turėti visko, ko nori akys. Kad tėvai savo laiką nuo ryto iki vakaro praleidžia darbe, kad mainais gautų pinigų. Ir kad jie vis tiek baigiasi ir vėl reikia eiti jų uždirbti. O jeigu nori kažką nusipirkti, turi taupyti. Kviečiame pasidalinti savo vaikų (o gal net ir savo iš vaikystės) įsimintiniausiais klausimais apie pinigus.

Tačiau jei su savo vaikais apie pinigus nepradėjote kalbėtis dar darželyje, tai nereiškia, kad nebeverta ir jau pavėlavote.

Pradėti ugdyti savo atžalos finansinį raštingumą ir teikti teorinių bei praktinių žinių niekada nevėlu.

Kiekvienais metais visame pasaulyje yra minima Vaikų finansinio švietimo diena, tai puiki proga simboliška dalintis patarimais, kaip šią temą aptarti su skirtingo amžiaus vaikais: ikimokyklinukais, mokyklinukais ir paaugliais.

Ikimokyklinukai – iki 6 metų

Nors ikimokyklinukai dar maži ir, atrodytų, nesinori finansiniais klausimais gadinti jų „katino dienelių“, tokio amžiaus vaikai jau yra pakankamai gudrūs suprasti pirmąsias ekonomikos pamokas.

Tikriausiai jūsų atžala jau žino, kad „pinigai ant medžių neauga“, be to, jais galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas. Jeigu ne, visų pirma, supažindinkite vaikus su valiutos koncepcija.

Tokio amžiaus vaikams jau tinkamas metas paaiškinti pinigų vertę. Patartina susieti mamos ir/ar tėčio atlygį už darbą su šeimos išlaidomis ir pramogomis.

Be to, mokytis galima ir žaidžiant parduotuvę ar kavinę su netikromis įvairių nominalų pinigų kupiūromis.

Nustatę realistiškas kainas, paaiškinkite, kaip skiriasi kupiūrų ir monetų vertė ir padėkite vaikams geriau įvertinti, kiek kainuoja jų trokštami daiktai.

Finansiniame ikimokyklinukų švietime dažniausiai akcentuojami du aspektai: rodomas tėvų pavyzdys ir tiesioginis savo atžalų mokymas apie pinigus.

Abi praktikos yra tiesiog būtinos siekiant mažųjų finansinio raštingumo.

Tačiau labai svarbu teorines žinias įtvirtinti, leidžiant vaikams panaudoti pinigus praktikoje.

Todėl retsykiais leiskite vaikams patiems atsiskaityti už prekes, kad su pinigų mainų į prekes situacija jie susidurtų tikrovėje.

Galiausiai, 5–6 m. yra tas amžius, kai galite pradėti duoti vaikams nedideles pinigų sumas bei paskatinti juos taupyti savo svajonėms.

Ką daryti, jei pinigus iš taupyklės jūsų vaikas nori išsitraukti čia ir dabar, kad įsigytų žaislą?

Nedrauskite, tačiau paaiškinkite, kaip momentinei užgaidai išleisti pinigai atitolins nuo didesnės svajonės išsipildymo, pavyzdžiui, dviračio ar kompiuterio.

Mokyklinukai – iki 10 metų

Pradinukų išleidimas į mokyklą dažniausiai sutampa su kišenpinigių pradžia. Kartu tai – puiki proga praktikuoti lėšų planavimą.

Vaikas išmoks geriau planuoti savo finansus ir supras pinigų vertę, jei užuot davę jam pinigų kas dieną ar bet kada jam paprašius, per savaitę skirsite fiksuotą lėšų sumą.

Padėkite savo vaikams šią sumą išdalinti visai savaitei, tačiau leiskite jiems patiems priimti finansinius sprendimus.

Vaikas, vieną kartą visus savaitės kišenpinigius išleidęs saldainiams ar smulkmenoms, gaus vertingą pamoką, kad pinigai yra ribotas išteklius.

Svarbu vaikams papasakoti, kuo skiriasi norai ir poreikiai. Įtraukite savo vaiką į šeimos prekių sąrašo sudarymą, padėkite suprasti, ką tikrai būtina įsigyti, o kas yra norai, kurie gali palaukti.

Galbūt jie gali išsipildyti ne leidžiant pinigus, o nuosekliai juos taupant? Taupymas, išlaidos ir šeimos biudžetas – tai svarbios ir vertos aptarimo temos.

Skatinkite savo vaikus užsidirbti atliekant nekasdienius darbus – galbūt reikia padėti apkarpyti kaimyno gyvatvorę ar iššluoti senelių laiptinę.

Smagu, kai pastangos virsta pinigine verte, be to, padeda suprasti, kaip uždirbami pinigai.

Visgi svarbu, jog ši „alga“ nebūtų mokama už kasdienes namų ruošos veiklas ar gerus pažymius.

Uždirbtus pinigus vaikai gali kaupti ne tik taupyklėje, bet ir banko sąskaitoje.

Su vaiku, kuris pradeda naudotis banko kortele, aptarkite ir saugumo klausimus.

Paaugliai − iki 16 metų

Paauglystė gali būti sudėtingas metas ir tėvams, ir patiems vaikams. Tad šiuo gyvenimo etapu turime kaip tik įmanoma labiau palaikyti savo atžalas.

Nors augant vaikui sudėtingėja ir finansinės temos, stenkitės į tai žiūrėti praktiškai, o ekonomikos temas tegu padiktuoja jūsų šeimos kasdienybė.

Paauglių gyvenimas dažnai susijęs su stiliaus paieškomis. Gali būti, kad jūsų vaikas domisi įvairiomis subkultūromis arba specifiniais prekių ženklais.

Nors apranga visuomet kelia diskusijas tarp kartų, išnaudokite tai kaip progą pasimokyti biudžeto planavimo.

Suteikite specifinio drabužio įsigeidusiam paaugliui progą prisidėti savo sutaupytomis lėšomis prie jūsų skiriamo biudžeto.

Taip nušausite du zuikius – neneigdami identiteto paieškų, suteiksite savo vaikui vertingų ekonominių žinių.

Paaugliai jau pakankamai suaugę, kad pajustų finansinės nepriklausomybės skonį. Leiskite jiems užsidirbti prižiūrint kaimynų vaikus, kasant sniegą ar įdarbinant savo talentus.

Be to, tokio amžiaus jaunuolius įvairiomis progomis giminaičiai ir artimieji yra linkę pamaloninti didesnėmis pinigų sumomis.

Siekiant suvaldyti tokias pajamas, kartu su paaugliu aptarkite jo norus ir poreikius: galbūt pavyks susitarti dalį pinigų atidėti didesniems tikslams, apie kuriuos svajoja jūsų vaikas.

Svarbu apie ilgalaikius finansinius tikslus su paaugliais kalbėti kaip su suaugusiais.

Pasidalinkite, kokie jūsų šeimos tikslai – galbūt seniai svajojate apie būsto keitimą.

Papasakokite, kokiais būdais jūsų šeima šios svajonės siekia ir kaip jums sekasi.

Aptarkite savo atžalų svajones, suplanuokite, kaip ir per kiek laiko įmanoma jų pasiekti.

Galų gale, jei tuo domitės patys, pabandykite savo pavyzdžiu sudominti paauglius vaikus investavimu.

O jeigu turite verslumo gyslelę, gal ir jūsų atžala taip pat ją paveldėjo – sukurkite kartu verslo planą arba įtraukite juos į jau vystomą šeimos verslą.

Tokios pagrindinės ekonomikos pamokos gali pakloti tvirtus pamatus jaunuolių finansiniam raštingumui ir tolimesniam gyvenimui.

Be abejo, kiekvienas tėtis ar mama ras ir daugiau kūrybiškų bei individualių būdų, kaip savo vaikams papasakoti apie pinigus ir jų valdymą.

Tačiau svarbiausia − finansines temas įtraukite į šeimos rutiną bei kartu praktikuokite šias teorines žinias savo pavyzdžiu rodydami, kad tai gali veikti kasdieniame gyvenime.

Ieškote daugiau vaikų finansinio raštingumo ir edukacijos patarimų bei įrankių? Apsilankykite www.finansulaboratorija.lt.