Pirmą Jūros šventės dieną uždarė garsūs veidai: tarp jų – L.Mikalauskas, Liepa ir Silvester Belt
Lyg šventinis sūkurys praūžė pirmoji jubiliejinės, 90-metį skaičiuojančios, Jūros šventės diena. 1934-aisiais metais, pirmosios Jūros šventės proga ištartas kvietimas, lygiai taip prasmingai skamba ir po 90 metų – „Į jūrą visa Lietuva!“. Ši skambi frazė, išties, į uostamiestį sukvietė plačiąją Lietuvą ir įsuko į šventinių bangų – muzikos, šokių, eisenos verpetą.
Jubiliejinėms, iškilmingoms Jūros šventės ceremonijoms startą davė jau įvykę pirmieji jūriniai renginiai.
Jūros šventės eisena šiemet sutraukė rekordinį kiekį dalyvių.
Nors gatvėje geležinkelio bėgių ir nėra, bet eisenoje buvo galima išvysti ne vieną traukinį, pripildytą besišypsančių, jūrinę-šventinę nuotaiką vežančių, dalyvių veidų.
+95Vieni kolektyvai ir įmonės džiugino estrados žvaigždžių pasirodymais, kiti bendru šokiu, o treti – karnavalinę nuotaiką kūrė laistydamiesi vandeniu – kiekvienas dalyvaujantis kolektyvas ypač stebino muzikine, ritmine, technine ir kūrybine išraiškomis.
Eisenoje riedėjo ir populiariausios radijo stoties Lietuvoje – „M1“ komanda. Eisenai finišavus, Kruizinių laivų terminalo scenoje prasidėjo oficiali Jūros šventės 2024 atidarymo ceremonija.
Laiko mašina į 1934-uosius
Reikšmingu Jūros šventės programiniu akcentu tapo neeilinė Jūros šventės atidarymo ceremonija, kurią režisavo Rūta Bunikytė.
Pirmąją Jūros šventės dieną, liepos 26-ąją, miestiečius, jūrinę bendruomenę ir miesto svečius, susirinkusius Kruizinių laivų terminale, atidarymo renginys nukėlė į 1934-uosius metus – šventės gimimą ir su tuo susijusius svarbių asmenybių pareiškimus anuomet, kurie vis dar iškalbingi ir šiandieną.
Visi Jūros šventės svečiai buvo pakviesti į simbolinę, koncentruotą pirmosios Jūros dienos retrospektyvą, kurios centre žmogaus figūra. Pirmoji Jūros Diena buvo siekis žmogų atvesti prie jūros, supažindinti jį su ja, sukelti patirtis su ja, užmesti meilės jai tinklus.
Scenoje žiūrovai išvydo aktorius Donatą Stakėną bei Joną Baranauską įkūnijančius istorines Kazio Pakšto bei Antano Smetono asmenybes. O Kuršių Mariose, nuo Kurhauso, kur vykdavo žvejų laivų regata, nusidriekė istorinis Dangės flotilės laivynas. Būtent pirmoji proga minioms lietuvių pirmą kartą susipažinti su kurėnais ir žvejų regatų tradicijomis pasitaikė 1934 m. rugpjūčio 11–12 d. Klaipėdoje vykusių Jūros dienos renginių metu.
Retro koncertas – duoklė Algimantui Raudonikiui
Pirmoji Jūros šventės diena skambiai ir drąsiai kartu su Klaipėdos uostu pasveikino jubiliejinę Jūros šventę.
Nuo didžiosios Jūros šventės eisenos iki skambių muzikinių akordų – Hiperbolės Legendų, GJAN, Silvester Belt. Penktadienio koncertą Klaipėdos kruizinių laivų terminale visiems padovanojo KLAIPĖDOS UOSTAS!
Projekto „Vienmečiai: Algimantui Raudonikiui ir Jūros šventei 90-imt“ metu, vakaro vedėjas Viktoras Gerulaitis žiūrovus nukėlė į jūrinės-muzikinės kultūros apžvalgą per visus devynis dešimtmečius. Džiugino Liudo Mikalausko, Dainiaus Puišio, Aistės Pilibavičiūtės, Kęstučio Alčauskio, Juditos Leitaitės, Romo Bubnelio, Aistės Pilvelytės, Valdemaro Frankonio balsų skambesiai.
Iškart po to – estrados mylėtojus pakėlė ant kojų „Grupė 2 – Donatas ir Karolis“.
Jaunystės vėją liaudis gaudė su GJAN. Didžiausiu vakaro kulminaciniu akcentu tapo HIPERBOLĖS Legendų grupė, kurios pasirodymo pradžioje tikro X-faktoriaus statusą įgijo Klaipėdos uosto vadovo Algio Latako gyvas pasirodymas būgnais! Uosto vadovas įrodė, jog puikiai geba ne tik vadovauti plačiajai uosto struktūrai, bet ir tapti pilnaverčiu „Hiperbolės Legendos“ grupės nariu-būgnininku! Iškart po to, nacionalinės Eurovizijos nugalėtojas Silvestras Belt uždėjo „vyšnaitę ant jubiliejinio torto” ir visus pakvietė dar porą dienų „Luktelt“ šventinėje Klaipėdoje. O naktišokiai įvyko su DJ Vladu.
Fontanų šou – spalvinga retrospektyva
Nuaidėjo ir specialiai Jūros šventės jubiliejui sukurtas unikalus, dar niekada tokia apimtimi nekurtas, vandens, šviesų, ugnies, muzikos ir žmonių šokio kūrinys.
Vyko net keturi pasirodymai: 22.30; 23.30; 00.30; 1.00 valandomis su pagrindine žinute žiūrovams: Kaip kadaise, taip ir dabar – „Į Jūrą visa Lietuva!“.
Visi pasirodymo elementai sudėlioti per keturis Lietuvos laikmečius atspindinčias dalis – tarpukarį, sovietmetį, atgimimą ir nepriklausomybę žmones nukėlė į 9 dešimtmečių retrospektyvą. Muzikinį takelį sukūrė kompozitorius Žilvinas Liulys.
Muzikinio takelio pagrindą sudarė šiuolaikinė muzika, kurioje žiūrovai turėjo galimybę išgirsti skirtingais laikmečiais sukurtų dainų citatas.
Anot fontanų projekto režisierės vaizdo komunikacijos agentūros NORDER partnerės Eglės Miškinytės, šių metų fontanų projektas – išskirtinai sudėtingas dėl gyvų pasirodymų.
Vieni įsimintiniausių fontanų pasirodymo akcentų – pasaulio vicečempionės šokių studijos „Aušrinė“ šokio kompozicijos. Beveik pusšimtis profesionalių šokėjų kiekvieno pasirodymo metu – net keturis kartus per vakarą pakeitė kostiumus ir atributus, pritaikytus vienam arba kitam Jūros šventės laikmečiui.
Išskirtinumą bei įspūdį suteikė 18 metrų aukščio švyturys, kuris ne tik svariai papildė fontanų šou, bet ir tapo savotiška dedikacija Klaipėdoje šiais metais minimiems Švyturių metams.
