Pirmagimio besilaukianti Evelina Sašenko – apie juoko bangas per nėštumą ir tai, kokia mama ji nori būti

Kaip reagavote į žinią apie šeimos pagausėjimą?

Kiekviena žinia apie į pasaulį ateinantį vaiką būna džiugi. Na, mums tai iš viso buvo staigmena, tad emocijų tikrai netrūko! Net nežinau, kas džiaugėsi labiau, gal sakyčiau, kad šįkart vyras buvo emocionalesnis, nei aš...

Jau netrukus sūpuosite pirmagimį, tačiau ar jau spėjote pagalvoti apie gausesnę šeimą ateityje?

Kol kas norime sulaukti sveiko pirmojo vaikelio, tačiau, neslėpsiu, tikrai norisi gausesnės šeimos. Galbūt todėl, kad tiek aš, tiek vyras esame kilę būtent iš didesnių šeimų, pasvajojame ir patys tokią sukurti. Taigi, ties vienu neapsistosime, tačiau, žinoma, čia jau kaip Dievulis duos. Dabar baisu kažką sakyti, kai dar nežinai, kaip bus su pirmu vaiku, juk viskas nauja, dar nepažinti potyriai...

O kaip atrodo jūsų laukimas? Ar esate iš tų mamyčių, kurios ypatingai domisi, skaito, klausinėja įvairių patarimų, ar išliekate rami?

Tikrai nesu ta tipinė nėščioji, kuri skaito knygas apie vaikų auklėjimą ar žiūri laidas apie nėštumą. Esu be galo atsipalaidavusi, tiesiog džiaugiuosi šiuo laikotarpiu ir laukiu! Esu ne pirma pasaulyje moteris, kuri gimdys, todėl visos žinios ateis natūraliai. Žinoma, jau artėjant tam momentui, po truputėlį pradedu nerimauti, tai gal bent jau vieną knygą praversiu (šypsosi).

Kaip manote, būsite griežta ar nuolaidi mama?

Manau, kad aš būsiu griežtesnė mama, o vyras – nuolaidesnis tėtis. Nors ką gali žinoti... Kai pamatysiu vaiko akis, visi griežtumai ir praeis.

Aš pati vaikystėje buvau labai geras vaikas, nebuvau išlepinta. Jei nueidavome į svečius, niekada nerodydavau jokių kaprizų, o kai kieme visi karstydavosi medžiais – aš purtydavau galvą ir likdavau atokiau, nenorėdavau išpurvinti suknelės... Dieve, kad tik mano vaikas toks būtų! (juokiasi). O šiaip ir mano vyras vaikystėje buvo ramus, todėl tikimės, kad vaikas bus į abu tėvelius ir griežto auklėjimo neprireiks.

Kokios vertybės buvo skiepijamos jūsų šeimoje ir kokias planuojate perduoti savo vaikams?

Mūsų šeima yra gana tradicinė. Nuo pat mažens buvo skiepijamos šios vertybės – gerbti vienas kitą, rodyti meilę ir palaikyti. Šeima visada turėjo būti pirmoje vietoje. Taip pat esame religingi. Tikiuosi, kad visas šias vertybes pavyks perduoti ir savo vaikams.

Daugelis būsimų mamyčių sako, kad karantinas – puikus laukimo laikas. O kaip jūs, kaip atlikėja, išgyvenote šį laikotarpį? Ar jau spėjote pasiilgti žiūrovų?

Neslėpsiu, iš pradžių karantinu džiaugiausi, kadangi labai ilgai neturėjau atostogų. Nepergyvenau dėl to, kad sėdžiu namuose ir nieko neveikiu, nes lygiai taip pat gyveno ir visas pasaulis. Tačiau kai karantinas užsitęsė per ilgai, pasidarė išties sunku. Nemoku apsakyti, kaip pasiilgau scenos ir žiūrovų... Visgi, jau vasaros pabaigoje, rudens pradžioje planuoju vieną kitą koncertą.

Beje, tikrai pritariu toms mamytėms, kurios sako, kad karantino metu užklupęs nėštumas – išties puikus dalykas. Esu tos pačios nuomonės, galiu džiaugtis laukimu, nukreipti mintis nuo darbų ir galvoti apie vaikelio ateitį

O kokie yra nėštumo džiaugsmai ir didžiausi iššūkiai?

Pagrindinis džiaugsmas, kad esu be galo linksma. Labai dažnai užeina juoko bangos, viskas juokinga. Nežinau, ar taip būna ir kitoms moterims, bet išties visą laiką esu labai pozityviai nusiteikusi, lyg apkrėsta. Na, o sunkumai dažniausiai yra fiziniai – tai nugara, tai kojas paskausta. Bet tikriausiai, tuo pačiu tai yra ir savotiški nėštumo džiaugsmai!

Galbūt turėdami daugiau laisvo laiko su vyru jau apgalvojote vaikelio vardą?

Nusprendėme, kai vaikas gims – pažiūrėsime jam į akis ir tada suprasime, koks vardas jam tinka labiausiai. Žinoma, eidami gatvėje ar parduotuvėje vis atkreipiame dėmesį, kaip į vaikus kreipiasi jų tėvai, kokiais vardais šaukia, padiskutuojame, kuris gražus, o kuris ne prie širdies. Taigi, koks bus tas vardas, nuspręs pats vaikelis (šypsosi).