Tik artimiausi žino, kad pastarieji metai tau buvo ypač sunkūs. Ar didžiausias skausmas, nusivylimas ir audros – jau praeityje?
Šiuo metu gyvenu atvira širdimi ir jaučiu vidinę ramybę. Atrodo, kad po ilgo laiko mano siela vėl pradeda ryškiau švytėti. Per pastaruosius trejus metus išgyvenau daug pokyčių, labai pasikeičiau kaip asmenybė. Tapau mama, netekau tėčio ir paleidau santykius, kurie nebeturėjo ateities. Per labai trumpą laiką išgyvenau tris skirtingas gedulo formas – tapatybės, netekties ir santykių. Sunkiai priėmiau tėčio išėjimą anapilin. Jausmas toks, lyg kas būtų nutraukęs visas mano šaknis. Griuvo saugumas, mūsų šeimos pamatas, nes tėtis buvo absoliučiai šeimos žmogus. Palaikau stiprų ryšį su savo artimaisiais, jau daug metų Vokietijoje gyvenančia vyresne seserimi. Mano tėvai kartu praleido gražius penkiasdešimt trejus metus, todėl mamytė iki šiol gyvena jausdama skaudų ilgesį, likusi be savo gyvenimo draugo.
Per šiuos metus griuvo didelė mano pasaulio dalis ir būtent iš tos griūties gimė nauja aš. Per visą šį laiką aiškiai supratau vieną dalyką – gyvenimas nėra logiškas ar nuspėjamas, užtat tikrai įdomus. Nekantrauju sužinoti, kas manęs laukia, kuo dar būsiu nustebinta. Ir nors asmeninis gyvenimas susiklostė ne taip, kaip tikėjausi, nesu nusivylusi vyrais ar meile. Tiesiog po tokių patirčių suvokiau, jog nėra jokių garantijų, kad mylimi žmonės visada liks šalia. Tikėjimo žmonėmis nepraradau, bet ramia širdimi paleidau viską, kas ne mano. Šiandien jau galiu tvirtai pasakyti, kad sunkiausius išgyvenimus verčiu aukso vertės pamokomis, o savo ilgą tylą – garsiausiu viršeliu.
Su sužadėtiniu kikbokso čempionu Mantu Rimdeika pasukote skirtingais keliais. Atrodėte tokie neišskiriami...
…